Skirtingos ekonomikos temos

1 . EKONOMIKOS TEORIJOS OBJEKTAS IR METODAS Ekonomikos teorijos objektas yra ūkinė veikla arba ekonomika. Ekonomikos teorija – mokslas apie racionalų ūkininkavimą mokslas apie tai kaip žmonės ir visuomenė pasirenka vieną iš alternatyvų naudoti retus gamybos veiksnius būtiniems savo poreikiams tenkinti, gaminti ir tiekti prekes ir paslaugas. Yra dvi ekonomikos teorijos dalys – mikroekonomika ir makroekonomika. Mikroekonomika – ekonomikos teorijos dalis nagrinėjanti atskiras nacionalines ekonomikos rinkas įmonių bei kitų sprendimus priimančių ekonominių subjektų veiklą bei tai kaip jų sąveika veikia kainas gamybą ir pajamas. Mikroekonomikoje naudojant individualių ekonomikos subjektų elgsenos teorijas bandoma numatyti koks bus tos elgsenos rezultatas įvairiose rinkos sistemose. Mikroekonomika mokslas apie rinkos mechanizmą. Makroekonomika – ekonomikos teorijos dalis nagrinėjanti nacionalinę ekonomiką kaip visumą kurios subjektais laikomi valstybė individai korporaciniai vienetai. Makroekonomika tiria bendrą ekonomikos veikimą naudodama tokius suvestinius rodiklius, kaip bendrasis nacionalinis produktas vartojimo kainų indeksas infliacijos tempai nedarbo lygis pinigų pasiūla valstybės biudžeto deficitas užsienio prekybos balansas ir kt. Makroekonomika leidžia suvokti nuo ko priklauso šalies ekonomikos augimas ir ką reikia daryti kad būtų pasiekta norimų tikslų. 2. PAGRINDINIŲ EKONOMIKOS PROBLEMŲ SPRENDIMO YPATUMAI SKIRTINGOSE EKONOMINĖSE SISTEMOSE Rinkos prielaidos: privačios nuosavybės įtvirtinimas, konkurencija, efektyvi finansų ir kredito sistema, ekonominių įstatymų sistema, ekonominės informacijos tiekimo sistema. Rinkos pranašumai: efektyvus išteklių paskirstymas, vartotojų suinteresuotumas taupiai naudoti retesnius produktus, vartotojų ir verslininkų veiksmų ir pasirinkimo laisvė, optimalus mokslo ir technikos pažangos rezultatų panaudojimas, lankstumas prisitaikymas prie besikeičiančių sąlygų, sugebėjimas patenkinti įvairius poreikius gerinti prekių paslaugų kokybę, suinteresuotumas įsigyti naudingų žinių įgūdžių. Rinkos trukumai: nepadeda išsaugoti neatgaminamų išteklių neturi aplinkos apsaugos ekonominio mechanizmo, neužtikrina teisės į darbą ir pajamas pajamų perskirstymo, orientuota ne į socialiai būtinų prekių gamybą bet į turinčių pinigų žmonių poreikius, visiškai nefunkcionuoja kai kuriose ekonomikos srityse, neužtikrina stabilaus ūkio vystymosi, neužtikrina fundamentaliųjų mokslo tyrimų finansavimo. 3. RINKOS MECHANIZMAS: PAKLAUSOS IR PASIŪLOS SĄVEIKA Rinkos tikslas gauti pelnų. Pelnas  pajamos – išlaidos. Ištekliai neturi būti švaistomi. Paklausa – tai prekių kiekio, kurį pirkėjai nori ir gali nupirkti, bei kainos, už kurią ši prekė parduodama, ryšys. Kainos ir prekių kiekio, kurį pirkėjai nori ir gali nupirkti, ryšys yra gana pastovus. Jis nusakomas paklausos dėsniu, teigiančiu, kad prekių paklausos kiekis kinta kainų kitimui priešinga linkme. Kitaip sakant, kainai didėjant, prekių paklausos kiekis mažėja, o kainai mažėjant, prekių paklausos kiekis didėja. Prekės kaina yra tik vienas iš veiksnių, veikiančių paklausos kiekį. Jis priklauso ir nuo daugelio kitų veiksnių, iš kurių svarbiausi šie: vartotojų pajamos ir jų pasiskirstymas, kitų prekių (substitutų ir kompleksinių prekių vartojant) kainos, vartotojų skonis ir mados, gyventojų skaičius, laukiama infliacija, sukaupto turto kiekis. Pasiūla yra prekių kiekio, kurį pardavėjai nori ir gali parduoti, bei kainos, už kurią ši prekė perkama, ryšys. Pasiūlos kiekio ir kainos ryšys taip pat yra palyginti pastovus ir nusakomas pasiūlos dėsniu – prekių pasiūlos kiekis kinta kainų kitimo linkme. Prekės kainai didėjant, pasiūlos kiekis didėja, o prekės kainai mažėjant, pasiūlos kiekis mažėja. Pasiūlos kiekį lemia ne tik kaina, bet ir kiti veiksniai. Iš jų svarbiausi: gamybos išteklių kainos, gamybos technologijos pobūdis, kitų prekių (substitutų ir kompleksinių prekių gaminant) kainos, prekių (paslaugų) gamintojų kiekis, mokesčiai ir subsidijos. 4. PAKLAUSOS IR PASIŪLOS ELASTINGUMO TEORIJA Paklausos elastingumas apibūdina pirkėjų reakciją į kainos pokyčius. Paklausos elastingumą lemiantys veiksniai: 1. Substitucija. Produktų, turinčių gerus substitutus, paklausa yra elastingesnė. 2. Prekių paskirtis. Prabangos prekių paklausa yra elastinga, o kasdienio vartojimo prekių – neelastinga. 3. Laikas. Paklausos elastingumas didėja, didėjant laiko tarpui. 4. Vartotojo biudžeto dalis prekei pirkti. Pigių prekių paklausos elastingumas mažesnis nei brangių. Pasiūlos elastingumas apibūdina pardavėjų reakciją į kainos pasikeitimus. Pasiūlos elastingumą lemiantys veiksniai yra šie: 1. Laikas. Kylant kainoms, gamintojas nori parduoti žymiai daugiau prekių. Bet tam būtina padidinti gamybos apimtį, o tai reikalauja papildomo laiko. 2. Substitutų ir komplektinių prekių gaminant buvimas. Jeigu prekė turi artimą substitutą gaminant, pasiūlos kiekis stipriai reaguoja į kainos pokytį. Jeigu prekė yra kitos prekės gamybos komplektinė prekė, pasiūla yra neelastinga. 3. Atsargų saugojimo galimybės ir kaštai. Greitai gendančios prekės, kad ir kokios yra jų kainos, turi būti skubiai tiekiamos į rinką. Tokių prekių pasiūlos elastingumas yra mažas. Neelastinga ir tų prekių, kurių saugojimas brangiai kainuoja, pasiūla. 5. VARTOTOJO ELGSENA Bendrasis ir ribinis naudingumas. Prekės ir paslaugos vartojimo teikiamas pasitenkinimas vadinamas prekės naudingumu. Išskiriamas bendrasis ir ribinis naudingumas. Bendrasis naudingumas – tai tam tikro suvartoto prekių kiekio teikiamas pasitenkinimas. Ribinis naudingumas – pasitenkinimo, kurį gauna individas suvartodamas vieną papildomą prekės ar paslaugos vienetą, padidėjimas. Didinant vienos prekės vartojimą, bendras vartotojo gaunamas naudingumas didėja, o ribinis – mažėja. Šią priklausomybę nusako mažėjančio ribinio naudingumo dėsnis. Mažėjančio ribinio naudingumo dėsnis teigia, kad prekės ar paslaugos ribinis naudingumas mažėja, kai didėja tos prekės ar paslaugos suvartojamų vienetų skaičius. 6. GAMINTOJŲ VEIKLOS ORGANIZAVIMAS Gamintojų tikslas – gauti max pelną. Gamintojų veikla organizuojama įmonėse. Įmonė yra: 1) Gamyb. Technolog. Vnt.; 2) Ekonom. Santykių subj. Įmonės klasifikuojamos: 1)Pg. Nuosavybės formą ( privačios įm.; valstybinės); 2)Pg. Kapitalo kilmę (nacionalinio kap.; uzsienio kap.); 3) Pg. Gamybos pobūdį (įm. kurenčios materiales prekes; teikenčios paslaugos: švietimo, mokslo, žemės ū., transporto įm.); 4)Pg. Užimamą vietą rinkoje (laisvos konkurencijos įm.; g.b. monopolija ar oligopolija); 5)Pg. Įmonės dydį (smulkios-mikroįmonės; vidutinės; stambios); 6) Pg. Organizavimo formą (individuali; tikroji ūkinė bendrija; komanditinė ūkinė bendr.; AB; 5) Pagr. Kriterijai:darbo sk; turimo gamyb. kapitalo dydis; pardavimo apimtis. Smulki įm. lengviau gali prisitaikyti prie rinkos pokyčių (persiorientuoti- pateikti į rinką tai kas reikalinga). Smulkios ir vid. Įm.laikomos svarbiu veiksniu užtikrinančiu užimtumą. Jose darbo vietų sukūrimas kainuoja pigiau.Todel sios įm. dažnai remiamos valstybės. 6) individuali įmonė – personalinė t.y. 1 asmens ar organizac įmonė. Jai taikoma supaprastinta apskaita. Ind įmo gali turėti samdomų darbuotojų neribotą skaičių. Visa atsakomybė savininkui. Kapitalo plėtimosi būdai: partnerinių įmonių kūrimas. Tikroji ūkinė bendrija: visi nariai lygūs už visas prievoles atsako visu savo turtu. Komanditinė ūkinė bendrija: nariai nera lygūs. Yra tikri nariai ir nariai komanditoriai. Tikrieji nariai atsako visu savo turtu o komanditoriai tuo turtu kurį įnešė į įmonę. Ši bendrija leidžia spresti tokius sprendimus – kokiu būdu bus skirstomas pelnas. AB: tai įm org formos kurios kuriamos akcinio kapitalo forma. Šios įmonės yra ribotos atsakomybės. Jų savininkai už įmonės prievoles neatsako. AB paprastai duoda 80% visos produkc. AB tai įmonė kurios turtas paskirstytas į dalis kurios vadinamos akcijomis. Akcija yra investicijų vertybinis popierius kuris parodo jo savininko balsavimą bendram kapitale ir suteikia akcininkui turtines ir valiutines teises. Turtinės teisės: a) gauti dalį bendrovės pelno; b) gauti dalį bendrovės turto jei ji yra likviduojama. Pagrindinė neturtinė teisė: balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime kuris yra aukščiausias Ab valdymo organas. Akcijų skaičius leidžiantis priimti sprendimus akcininkų susirinkime vadinamas kontroliniu akcijų paketu kuris g.b. suformuotas ir ne iš 51%. Gali turėti ir valdyti AB: a) atsitinka, kad smulkieji akcininkai visuose akcininkų susirinkimuose paprastai nedalyvauja; b) kai kurios akcijos gali neturėti balsavimo teisės arba jų balsavimo teisė gali būti sumažinama; c) tarp pagrindinių akcininkų vyksta susitikimai. Pagal disponavimo pobūdį akcijos gali būti: a) vardinės; b) pareikštinės. Pareikštinėmis akcijomis prekiaujame vertybinių popierių biržoje. Pagal suteikiamas teises akcijos skirstomos į paprastąsias (dividendai priklauso nuo bendrovės pelno dydžio) ir privilegijuotas (dividendai fiksuoti). Kaina, kurią akcija perkama vertybinių popierių biržoje vadinama akcijų kursų. Akcijų kursas lygu metiniai dividendai padalinti iš metinių palukanų normos ir * 100. 7. KAŠTAI IR PELNAS Kaštai – išlaidos išreikštos pinigais tam tikram tikslui pasiekti. Įmonėje visad yra tam tikras įvairių išteklių išlaidos kurios piniginę išraišką apskaičiuoja buhalteriai, tokie kaštai vadinami buhalteriniais kaštais. Pastovūs ir kintamieji kaštai. Pastovūs – tai įmonės kaštų dalis kuri nepriklauso nuo gamybos apimties, kintamieji – priklauso. Bendrieji kaštai (TC) = pastovūs kaštai (TFC) + kintamieji kaštai (TVC) Vidutiniai bendrieji kaštai: ATC=TC/Q (gamybos apimtis). ATC=AFC+ABC. Vidutiniai pastovieji kaštai: AFC=TFC/Q; AVC=TVC/Q. Labai svarbūs ribiniai kaštai. Ribiniai kaštai – bendrųjų kaštų prieaugis gamybos apimtį padidinus vienu vienetu: MC=ΔTC/ΔQ (vienas vienetas). Pagal laiko veiksnį trumpasis laikotarpis; ilgasis laikotarpis; labai ilgas laikotarpis. Trumpu laikotarpiu bent vieno gamybos veiksnio sąnaudos nekinta, yra pastovios. Ilguojų laikotarpiu kinta visų gamybos veiksnių sąnaudos, pakeičiama gamybinio kapitalo dydis. Labai ilgu laikotarpiu keičiama ir gamybos technologija. AP=TP/L; MP=ΔTP/ΔL – ribinis produktas. Pirmam etape TP didėja nuo antro etapo pradeda veikti mažėjančio ribinio produkto dėsnis: esant pastoviam kapitalui ir didinant kapitalo sąnaudas ribinis produktyvumas mažėja. Trečias etapas – nenaudinga. 8. PAGRINDINIAI RINKOS STRUKTŪRŲ MODELIAI Rinkos struktūra – atskirų rinkos požymių visuma lemianti tos rinkos dalyvių elgseną. Lyg šiol nagrinėdami atskiras rinkas, rinkos paklausą ir pasiūlą jose, darėm prielaidą, kad yra laisva konkurencija. Bet taip visad nėra. Dažnai atskiri rinkos dalyviai turi rinkos galią. Svarbiausiai požymiai apibūdinantys rinkos struktūrą: a) dalyvių skaičius; b) produkto diferencijuotumas (t.y. ar pardavėjai į rinką pateikia visiškai vienodus produktus ar įvairiais požymiais skirtingus); c) informacijos apie rinką buvimas – prieinamumas (kiek rinkos dalyviai žino apie besiklostančia rinkoje situaciją); d) įėjimo į rinką kliūtys – barjerai; e) galimybė paveikti kainą. Rinkos struktūros modeliai: a) tobuloji konkurencija; b) monopolija; c) oligopolija; d) monopolinė konkurencija. tobuloji konkurencija. požymiai: daug pardavėjų, daug pirkėjų; produktas yra homogeniškas (vienarūšis nediferencijuotas). Visi pardavėjai rinkon pateikia prekes kurios savo kokybės charakteristikom nesiskiria. Visiems rinkos dalyviam prieinama informacija apie rinką. Nėra jokių kliūčių naujam dalyviui įeiti į rinką o taip pat ir išeiti. Nei vienas dalyvis kainos paveikti negali. Kainą duoda pati rinka. Tobulosios konkurencijos rinkos atskiros įmonės prekių paklausos kreivė:*** Kaip maksimalizuojamas pelnas tokioje rinkoje? Tarkime, visos tokios įmonės parduoda vienoda rinkos pusiausvyros kainą, tai bendros pajamos priklausys nuo į rinką paduodamų prekių kiekio ***. Turint mažą gamybos apimtį dirbti nuostolinga. Nuo Q1 gamyba darosi pelninga iki tam tikro taško Q3. kai gamyba didesnė už Q3 vėl nuostolinga. Pelno maksimumas pasiekiamas kuomet Q2 – yra optimali gamybos apimtis. Monopolija: tai tokia rinkos sistema kur tik vienas pardavėjas, jis tiekia diferencijuotą produktą, įeiti naujam dalyviui sunku. Monopolija atsiranda dėl: mąsto ekonomikos (atskira įmonė gamindama daug produkcijos ją gamina labai mažais vidutiniais gamybos kaštais). Dėl to, kad vienintelė įmonė kontroliuoja tam tikrus išteklius. Kai vienintelė įmonė turi leidimą užsiimti tam tikra veikla. Kad rinkoje veikiančios įmonės tarpusavyje susitaria ir veikia kaip viena (jei viena įmonė užima 1/3 rinkos vadiname monopolizuota). Monopolija vadinama grynąją kai jos tiekiamos į rinką prekės ar paslaugos neturi substituto. Monopolijos prekių paklausos kreivių*** Įeiti į monopolinę rinką yra didelės kliūtys dėl: a) masto ekonomijos (reikia didelio kapitalo); b) egzistuoja antimonopolinis reguliavimas, įstatymai numato šias priemones: 1)draudžiami susitarimai tarp įmonių dėl kainų, dėl gamybos kvotų,. Dėl rinkų pasidalinimų; 2) draudžiama pirmai įmonei užimti didesnę rinkos dalį nei įstatymų nustatyta; 3) draudžiama įsigyti konkuruojančios įmonės akcijas. 9. GAMYBOS VEIKSNIŲ RINKOS Gamybos veiksniai- žemė,darbas,kapitalas,rizika. Išteklių vertinimas kainom sąlygoja jų efektyvų paskirst.pagal verslo šakas ir įm.; gamyb.ištekl.savininkai gauna pajamas; ištekl.kainos formuoja įm.produkc.kaštus.Tai pasiūlos ir pakl.pusiausvyros rezult.Darbas yra prekė, pirkimo ir pardavimo objekt.Darbo pasiūla-darbuot.sugebėjimo ir noro dirb tam tikrą darbą ir laiką priklausomybė nuo jo užmokesčio lygio. D.paklausa-darbdavių noro ir galimybės samdyt tam tikrą kiekį darbuot.priklausomybė nuo darbo užmok.lygio esant tam tikrai gamyb.technolog.,darbo našumo lygiui. Tobulosios konkurenc.darbo rinka-tai rinka kai daug pardavėjų ir pirkėjų, ir čia niekas negali paveikti kainų. Jos prielaidos: visiškas darbo soc.mobilumas(kiekv.gali pereiti iš vieno darbo į kt.Žmog.dirbs ten kur daugiau moka; darbuot.informuotumas apie darbo sąlygas ir pajamas; darbdavių informuot.apie darbo rezult.; darbo pard.ir pirkėjų negalėjimas paveikt d.pasiūlą ir pakl. Netob.konkurenc.d.rinką sąlygoja: darbo rinkoj dominuoja 1darbdavys(monopsonistas),privati firma; samdomi darbuot.įkuria profsąjungą,norėdami įgyti monopolinę galią. D.užmokesčio skirtumai: susiję su monopoline galia; dinaminiai,dėl kintančių pakl.ir pasiūl.sąlygų; kompensaciniai(darbdaviai darbo nepatrauklumą privalo kompensuot aukštesne alga; susijus su diskriminac.pagal rasę, lytį. Kapitalas duoda palūkanas. Palūk.-pinigų suma sumokama už naudojimąsi skolintais pinig. Palūk.procentinis santykis su skolintu kapitalu vad.palūk.norma.Jos lygi lemia: piniginio kapit.pakl.ir pasiūla; rizika skolint kapitalą; infliac.; paskolos trukmė ir dydis.Ekonom.renta-tai kaina, mokama už naudojimąsi gamyb.veiksniais,kurių pasiūlos kiekis neprikl.nuo šios kainos(pasiūla absoliuč.neelastinga),kaina prikl.tik nuo pakl. Žemės renta-viena iš ekonom. rentos rūšių. Pelnas-atlyginimas verslininkui už jo iniciatyvą. BP tai skirt.tarp bendrųjų įm.pajamų ir buhalter.kaštų. 10. NAC.PRODUKTAS IR EKONOM.AUGIMAS Nac.produktu nelaik.tai kas kuriama namų ūkyje, o bet kuri paslauga yra nac.prod.šaka. Daugiausia naud.BNP.Bendrasis nac.prod.(BNP) yra visų baigtinių prekių ir paslaugų, pagamintų per tam tikrą laikotarpį (paprastai per metus), piniginių verčių suma. Baigtinė prekė ir paslauga – tai ta, kuri pasiekia savo galutinį vartotoją, t. y., kuri nebėra vartojama kaip sąnaudos kitai prekei ar paslaugai pagaminti. Pridėtinė vertė – tai skirtumas tarp įmonės pagamintos produkcijos rinkos kainos ir jos gamybai pirktų prekių ir paslaugų vertės.BNP skaič.pagal: pridėtinės vertės dydį; išlaidas( skaič.visos išlaidos pirkt baigtines prekes ir paslaugas) BNP=C+I+G+(X-M), C- namų ūkio, nekomerc.pobūdžio įstaigų vartojimas; I-investicijos; G-vyriausybės išlaidos; (X-M)-šalies eksporto ir importo skirtumas(grynas eksportas); pagal pajamas. Šešėlinė ekonom.tokia kuri nepatenka į NP apskaitą.Pvz. kokių nors mokesčių nuslėpimas,vertyb.popier.pirkimas ir pardav. BVP išreiškia šalies piliečių ūkinės veikos rėezult. BVP defliatorius arba BVP kainų indeksas – tai rodiklis, parodantis vidutinišką visų šalies prekių ir paslaugų kainų kitimą. Jis išreiškiamas nominaliojo BVP santykiu su realiuoju BVP . Nominalusis (arba piniginis) BVP nustatomas apskaičiuojant baigtinių prekių ir paslaugų apimtį faktinėmis kainomis. Realusis BVP nustatomas apskaičiuojant baigtinių prekių ir paslaugų apimtį sugretinamosiomis kainomis.Faktinės kainos – tai einamųjų metų kainos. Sugretinamosios kainos – tai bazinių metų kainos, naudojamos kitų metų BVP apskaičiavimui. Realusis BVP apskaičiuojamas, jei kainų indeksas apskaičiuotas baziniu lygiu, taikant kainas tų metų, su kuriais lyginamas einamųjų metų BVP. Ekonominis augimas tai pagamintų prekių ir suteiktų paslaugų apimties padidėjimas per tam tikrą laikotarpį; ilgalaikis valstybės gamybinio potencialo plėtojimas, kurį apibūdina realiojo BVP(BNP)augimas.Ekonom. vystimosi priežastys: atnaujinamas kapitalas, ekonom.veiklą reguliuojantys įstatymai ir taisyklės, teisinio pagrindo sukūrimas, poveikis išteklių paskirstymui,siekiant e.efektyvumo didinimo,pajamų paskirstymui programos parengimas. 11. EKONOMINĖ KONJUNKTŪRA E. ciklo eiga ir bruožai. Ekonominis ciklas yra ekonomikos augimo ir nuosmukio laikotarpių kaitos procesas. Verslo ciklą sudaro šios stadijos: krizė, pagyvėjimas, pakilimas(bumas), smukimas(recesija). Ciklas - ekonomikos augimo ir nuosmukio laikotarpių kaitos procesas.Ekonominės pasekmės: Krizė: aukštas nedarbo lygis; plataus vartojimo reikmenų kainų kritimas;pramoninės gamybos mažėjimas; tarptautinės prekybos žlugimas. Viršūnė:įtampa darbo rinkoje; kvalifikuotos darbo jėgos stygius; deficito požymiai ir medžiagų bei žaliavų rinkoje; kainų kilimas; rinkos prekių stygius.Socialinės pasekmės: žmogžudystės; nusikaltimai; psichinių ligų gausėjimas; alkoholizmas; rūkymas; narkotikų vartojimas; skyrybų skaičiaus ir vienišų žmonių skaičiaus augimas. E.svyravimų rūšys: Ilgalaikiai svyravimai. Jie apibūdina per didelį laiko tarpą išryškėjusį pastovumą. Jei BVP ir kiti visuomeninės gamybos apimties rodikliai turi tendenciją augti, didėti, tai, pvz., nedarbą apibūdinantys duomenys neduoda pagrindo kalbėti apie apibrėžtą tendenciją – kilt arba krist. Sezoniniai. Daugeliui ekonomikos procesų būdingas sezoniškumas, pvz., žemės ūkyje, turizme. Tai daro įtaką ekonominiams rodikliams: užimtumui, prekių apyvartai. Jei nagrinėjami trumpų laikotarpių ekonominiai procesai, į sezoniškumą atsižvelgti būtina. Cikliniai. Jei kuriam nors procesui nebūdingi sezoniniai, jis anaiptol nesirutulios tolygiai. Daugumos procesų parametrai nuolat kinta, tačiau bendra tendencija lieka. Tie pokyčiai susiklosto į sistemingą, pasikartojančios konfigūracijos judėjimą. Ūkinės veiklos ciklo indikatoriai. Paprasčiausias būdas spręsti apie galimus verslo svyravimus – tai orientacinių požymių (indikato- rių) – tam tikrų ekonominių rodiklių sekų (seri- jų), kurių reikšmės padidėja arba sumažėja prieš padidėjant nacionaliniam produktui – panaudo- jimas. Orientuojančiosios rodiklių sekos.Pvz: firmų bankrutavimai, akcijų kursai; Sutampančiosios rodiklių sekos Pvz: pramonės gamyba, bendrovių pelnai; Atsiliekančiosios rodiklių sekos Pvz: mažmeninės prekybos apyvarta, asmeninės pajamos. Stabilizavimo politika: Esmė-kaip išspręst 2 problemas išsyk ar bent jau 1 dalyką taisant kito negadinant(mažinsi nedarbą-spartės infliac. Ir atvirkšč.); tikslas-siekiama išvengt didelių nac.prod. gamybos svyravimų dėl infliac.arba recesinio tarpsnių susidarymo; priemonės-fiskalinių monetarinių priemonių visuma. 12. VALSTYBĖS BIUDŽETAS IR FISKALINĖ POLITIKA Fiskal.polit.tai valstybės pajamų ir išlaidų polit.arba kitaip sakant valstybės biudžeto polit. Valstybės biudžetas-tai valst.pajamų ir išlaidų planas. Jis g.b.: subalansuotas( kiek pajamų, tiek išlaidų); su perviršiu (pajamų>nei išlaidų); su deficitu( išlaidų>nei pajamų).Valstybė norėdama daryt išlaidas turi gaut pajamų. Pagr.pajamų gavimo būdai: įm.mokesčiai-pelno, pridėt.vertės,soc.draudimo,kelių, nekilnoj.turto,žemės; gyventojų mokesč.-pajamų, soc.draud.; už licenzijų leidimą, įm.registravimą, muitą, renkant įv.baudas; iš atskirų įm.gaut dividendus. Pagr. valstybės išlaidų straipsniai: išmokėt pensijas, pašalpas, stipendijas; išlaikyt tam tikras įm.sferas, švietimo mokslo kultūros meno ir t.t.; išlaikyti valdymo aparatą tiek valstybės tiek miesto; teisėsaugos, viešosios saugos įm. Valstybės kelių tiesimo įm.; organizuoti tam tikrus renginius. Fiskal.polit.priem.skirst.į: automatinio veikimo arba stabilizatoriai.(jei tie mokesčiai diferencijuoti jie gali veikti kaip stabilizatoriai. Gyvent.mokesč.yra diferencijuoti. Veikia ir transferinės išlaidos pvz. Kuo daugiau bedarbių tuo valstybė turi daugiau išmokėt pašalpų. Specialaus veikimo t.y.mokesč. keitimas ir valstyb.išlaidų keitimas. Valstybė gali padidinti mokesčių normas, nustatyti papildomas išmokų sritis. 13. UŽIMTUMAS IR NEDARBAS Aukštas nedarbo lygis būna tada,kai faktiškas BNP yra žemesnis už potencialų BNP, kai pagaminta mažiau negu reikia. Esant nedarbui prarandami visuomenės ištekliai, iškyla žm.neturinčių darbo soc.problema-kaip jiems išgyventi. Savanoriškas nedarbas atsiranda todėl, kad darbininkai nenori dirbti už siūlomą jiems mažą atlyginimą. Prievartinis-darbo vietos nerandama. Žm.ieško darbą patenka į statistinę apskaitą. Nedarbo formos: frikcinis( kai turima galvoj žmones kurie laikinai neteko darbo, bet greit jį suras. Pereina iš vieno darbo į kt., kuriems baigės darbo sutartis, kurie 1 kartą ieško darbo); struktūrinis (kai darbo pasiūloࡳ strukt.neatitinka d.pakl.struktūr. struktūrinis neatitikimas atsiranda dėl technolog.kitimo, gaminamų prekių ir paslaugų kitimo, pažangos. Tarptautinių ryšių plėtojimas); ciklinis ( krizės metu bedarbių sk.padidėja, o pakilimo metu sumažėja. Visiškas užimtumas – nereiškia kad bedarbių sk.=0%. Negali būti 0, nes visada egzistuos 1 ar 2 nedarbo forma. Visada egzistuoja natūralus nedarbo lygis. Nedarbas didėja kai valstybė reguliuoja darbo užmokestį. Jei jos nustatytas min užmokestis negu darbo pasiūl.ir pakl. pasekoje, tai bedarbių daugės. Natūralų nedarbo lygį gali sumažint: geresnis gyvent. Informavimas apie užimtumo galimybes, defic.specialybių profesionalaus paruošimo tobulinimas, valstybinės pagalbos bedarbiams lygio mažinimas, viešųjų darbų atlikimas. 14. PINIGŲ SISTEMA IR BANKAI Pinigai-visuotinių mainų priemonė, prekė į kurią mainomos visos kitos prekės. Jie atlieka tokias funkc.: mainų priemonė, vertės matas, apskaitos vnt., kaupimo priemonė. Pinigų kiekis tai pinigų pasiūla ir pakl. Pinigų pasiūla- pinigų kiekis,kuris yra visuomenėje,bankuose. Į ją įeina: grynieji pinigai, indėliai(depozitai bankuose), pinigai čekiais, valstybės vertybiniai popier., kredito kortelės. Turto savybė įgyti grynųjų pinigų formą vad. likvidumu. Pinigų paklausa-turto kiekis, kurį gyvent. ir įm. nori turėti pinigine forma. Ji prikl. nuo palūkanų dydžio, kuo jos didesnės, tuo žm. Mažiau nori turėti grynų pinigų, labiau nori juos investuoti. Komercinių b. funkc.-priimti indėlius ir tiekti kreditus, skolintis ir skolinti pinigus. B.pelno šaltinis yra skirtumas tarp palūkanų už paskolas ir palūkanų už diapozitus. Banke turi būti rezervai, paprastai 10-20%, t.p.jame yra multiplikatorius. Esant daliniam rezervui visuose b.20% pinigų padaugėti gali (1/ 0,2=5)kartus, 10%-10kartų. Svarbu, kad suteiktos paskolos būtų grąžintos, todėl b.reikalauja tam tikrų garantijų, kurias suteikia paskolos gavėjas įkeisdamas kokį nors turtą. Komerc.b. funkc.: indėlių priėmimas; paskolų teikimas; atsiskaitymas tarp įm.ir valstybių vykdymas, pervedant pavedimus; valiutų keitimas; operacijos su valstybės vertyb.popier.; kreditų kortelių išdavimas. Valstybinio centrinio banko funkcijos: vykdyti nac.pinigų ūkio politika(monetarinę); vykdo pinigų emisiją(išleidžia į apyvartą pinigus); kontroliuoja ir aptarnauja komerc.b.; kontrol.pinigų pasiūlą: a) per rezervų reglamentavimą nustatomi privalomi rezervai, dalinai jie g.b. ir centriniam b. ir komerc. Kai prival.r. padid. pinigų pasiūla mažėja ir atvirkščiai; b) per atviras rinkos operacijas tai vertyb.popier. pirkimas ir pardavimas rinkoje. Jei c.b. tuos popier. superka pinigų rezervai didėja, o kai jie parduodami-pinigai išimami iš apyvartos; c)per diskonto normą tai palūkanų norma mokamų už c.b.paskolas teikiamas komerc.bankui. Prikl.kokia yra forma tai tokia teikiamų palūkanų norma. 15. INFLIACIJA Tai bendras kainų ir išlaidų augimas. Jos rūšys: šliaužianti-kainos auga lėtai

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!