K. Markso žemės rentos teorija ir jos vertinimas dabartinės ekonomikos teorijos požiūriu

• filosofas, politinis ekonomistas, politikos žurnalistas.
• Kasmet žemės nuomininkas sumoka žemės savininkui sutartimi nustatytą pinigų sumą už leidimą panaudoti savo kapitalą šioje atskiroje gamybos srityje. Ši pinigų suma yra vadinama žemės renta.
Žemės rentos teorija
• Kapitalas gali būti fiksuojamas žemėje, prijungiamas prie jos:
• iš dalies trumpam laikui, pvz., įvykdant cheminio pobūdžio pagerinimus, tręšiant ir t.t.,
• iš dalies ilgesniam laikui, pvz., įrengiant nusausinimo kanalus, drėkinimo įrenginius, pastatant ūkinius pastatus ir t.t.
• Palūkanos už įdėtą į žemę kapitalą ir už pagerinimus, kurie tuo būdu yra padaromi joje kaip gamybos įrankyje, gali sudaryti dalį tos rentos, kurią nuomininkas moka žemės savininkui.
Žemės rentos teorija
• Trumpalaikius kapitalo įdėjimus, susijusius su įprastiniais gamybiniais procesais žemdirbystėje, be išimties daro žemės nuomininkas. Pagrindinius kapitalus, kurie yra prijungiami prie žemės ilgesniam laikui ir yra naudojami palyginti ilgą laiką, įdeda didesne dalimi, o kai kuriose sferose kartais išimtinai, žemės nuomininkas.
Žemės rentos teorija
• Pasibaigus sutartimi nustatytam nuomos terminui, žemėje padaryti pagerinimai atitenka žemės savininkui kaip jo nuosavybė. Tai yra viena iš priežasčių, dėl kurių, išsivysčius kapitalistinei gamybai, žemės savininkas stengiasi kiek galint sutrumpinti nuomos terminą. Sudarydamas naują nuomos sutartį, žemės savininkas prijungia prie žemės rentos tikrąją prasme palūkanas už kapitalą, prijungtą prie žemės, - vis tiek, ar jis dabar žemę nuomoja tam nuomininkui, kuris yra padaręs pagerinimus, ar kuriam nors kitam nuomininkui. Tuo būdu jo renta padidėja. Taip, nieku neprisidėdami, jie į savo kišenę dedasi visuomeninio vystymosi pasiektą rezultatą. Bet kartu tai yra viena iš didžiausių racionalaus žemės ūkio kliūčių, nes žemės nuomininkas vengia visų tų pagerinimų ir sąnaudų, kurių jis negali tikėtis pilnutinai susigrąžinti iki pasibaigs jo nuomos terminas.
D. Ricardo ištyrė tik diferencinę rentą, o K. Marksas, iš esmės sutikdamas su D. Ricardo diferencinės rentos teorija, įrodė, kad greta diferencinės rentos, susijusios su sklypų derlingumo ir geografinės vietovės skirtumais, yra ir absoliuti renta, nulemta paties žemės nuosavybės fakto.
Diferencinė renta
• Diferencinė renta...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!