Elastingumo teorija ir jos praktinis taikymas

Elastingumo teorija Elastingumo teorija yra vienas iš pagrindinių veiksnių, nulemiančių kaip vartotojai ir gamintojai reaguoja į kainų pasikeitimus rinkoje. Jis padeda nusakyti, kas ir kokią mokesčio dalį sumoka į valstybės biudžetą, kokios prekės bus perkamos labiau nei kitos, kaip pasikeis prekių pirkimas pasikeitus pajamoms, kainai bei kaip priklauso vienų produktų pirkimas nuo kitų kainos pasikeitimo. Visa ši informacija labai dažnai praverčia praktikoje, todėl elastingumo supratimas ir taikymas yra labai aktualus šiandieniniame pasaulyje. Jo svarbą labiausiai nulemia tai, kad mes gyvename rinkos pasaulyje, kur ekonomika yra vienas pagrindinių dalykų. Paklausos elastingumas Jai kainą matuosime centais, o ne litais tai paklausos kreivė smarkiai pasikeistų, taip pat jai skaičiuotume kitos šalies valiuta. Vien dėl to reikalingas kitas kainų jautrumo matas – elastingumas. Jį naudojant, vietoj kiekio ir kainos pokyčių naudojami jų procentiniai pokyčiai. Tokiu būdu išvengiama priklausomybės tarp vienetų neatitikimų. Praktikoje lengviau naudoti formulę: Kadangi paklausos kreivė yra neigiamo nuolydžio, tai elastingumas taip pat yra neigiamas. Tačiau ekonomistai, kalbėdami apie elastingumą, dažnai praleidžia minuso ženklą ir jį apibūdina kaip absoliutų dydį. Taip dažnai daroma vien dėl to, kad būtų išvengta painiavos, kuri paklausa yra elastingesnė: ar ta, kuri lygi -2, ar ta kuri lygi -1,2. Ekonomistai teigia, kad paklausa, lygi -2, yra elastingesnė ir, kad būtų paprasčiau tai suprasti, naudoja absoliučius dydžius. Tačiau būtina žinoti, kad paklausos elastingumas visada yra neigiamas, o pasiūlos elastingumas yra teigiamas dydis. Paklausos elastingumas gali būti tiek nulis, tiek bet koks skaičius iki begalybes. Yra pabrėžiamos trys pagrindinės paklausos elastingumo reikšmės: 1. Kai |Ed|1, tai paklausa kainai yra elastinga. Tai reiškia, kad, kainą padidinus 10%, perkamos prekės kiekis sumažės daugiau nei 10%. 3. Kai |Ed|=1, tai paklausa kainai yra vienetinio elastingumo. Tokiu atveju kainos procentinis pokytis sukelia tokį patį paklausos kiekio procentinį pasikeitimą. Kadangi, skaičiuojant elastingumą, gaunamos įvairių dydžių reikšmės, tai jos gali turėti ir skirtingas savybes bei skirtingą įtaką prekių pirkimui. Dėl to yra išskiriamos kelios elastingumo rūšys: 1. Absoliutus elastingumas. Tai tokia situacija, kai nedidelis kainos pokytis sukelia labai didelį kiekio pokytį. Paklausa, tokiu atveju, yra horizontalioje padėtyje, t.y. teigiama, kad elastingumas yra begalinis (Ed→∞). Grafiškai tai atrodo taip: Absoliutus elastingumas Tokia padėtis yra įmanoma tobulos konkurencijos rinkoje, kai visos firmos gamina tokį patį produktą. Jei kuri nors firma tokioje rinkoje padidintų esančią kainą, tai galima tikėtis, kad ji nieko neparduotų. 2. Absoliutus neelastingumas. Tai tokia situacija, kai bet koks kainos pasikeitimas nesukelia jokio paklausos kiekio pasikeitimo. Paklausa, tokiu atveju, yra vertikalioje padėtyje, t.y. teigiama, kad elastingumas yra lygus 0 (E=0). Grafiškai tai atrodo taip: Absoliutus neelastingumas Tokia paklausa gali būti, kai prekė, kurios ieško vartotojas, yra labai reikalinga ir vartotojas yra pasirengęs už ją sumokėti bet kokį pinigų kiekį. 3. Santykinis elastingumas. Tai tokia situacija, kai |Ed|>1. Santykinis elastingumas Grafike kaina sumažėjo nuo 6 iki 4 Lt, o kiekis padidėjo nuo 10 iki 20 vienetų. Todėl Ed=(20-10)/10*6/(4-6)=1*(-3) =-3. 4. Vienetinis elastingumas. Tai tokia situacija, kai |Ed|=1. Vienetinis elastingumas Grafike kaina sumažėjo nuo 8 iki 4 Lt, o kiekis padidėjo nuo 8 iki 12 vienetų. Todėl Ed=(12-8)/8*8/(4-8)=0,5*(-2) =-1. 5. Santykinis neelastingumas. Tai tokia situacija, kai 00. Tokiu atveju sakoma, kad prekė yra normali. Jei prekių kiekis sumažėtų, tai Em būtų mažiau už 0 ir tokia prekė būtų vadinama bloga (blogesnės kokybės). Tokios prekės gali būti maisto prekės. Jei žmogus uždirba pakankamai daug, tai jo pajamų padidėjimas nesukels maisto prekių padidėjimo, nes jam ir anksčiau užteko pinigų jo norimam maisto kiekiui suvartoti. Jei, padidėjus pajamoms, perkamų prekių kiekis padidėja didesniu tempu, tai Em bus didesnis už 1. Tuomet tokios prekės yra vadinamos prabangos. Vadinasi vartotojo bendrų išlaidų dalis taip pat didėja, didėjant pajamoms. Jei prekių kiekis padidėja mažesniu tempu nei pajamos, tai Em0. Jei prekės yra papildiniai, tai Y prekės kainos padidėjimas sumažins X prekės paklausą. Dėl to Exy1, tai gamintojas gali padidinti pajamas tik mažindamas kainą. Jei |Ed|

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!