Klasikų nedarbo ir infliacijos modelis: rinkų susibalansavimas ir kiekybinė pinigų teorija

1. Užimtumą ir gamybos apimtį lemia darbo rinkoje susidaranti darbo paklausa (ribinis darbo produktas) ir pasiūla.
2. Kiekybinė pinigų teorija nustatė ryšį tarp pinigų pasiūlos ir kainų lygio. Kainos kinta tol, kol visuminė paklausa, kaip funkcija nuo realios pinigų pasiūlos, susilygina su produkcijos pasiūla, nelemta/susidariusia darbo rinkoje.
3. Esant visiškam užimtumui, lanksti palūkanų norma užtikrina visuminių santaupų ir investicijų lygybę.
Kiekviena šių klasikų modelio charakteristikų turi implikacijų makroekonominei politikai.
• Iš pirmosios seka, kad nėra priverstinio nedarbo. Bet koks trumpalaikis priverstinis nedarbas panaikinamas realaus darbo užmokesčio sumažėjimo.
• Iš antrosios seka, kad pinigų pasiūlos padidėjimas sąlygoja ekvivalentų kainų padidėjimą. Taigi, pinigų politika neturi jokio realaus poveikio. Ši savybė yra žinoma, kaip pinigų neutralumas.
• Iš trečiosios seka, kad bet koks vyriausybės išlaidų padidėjimas sumažina privačias investicijas tokia pačia apimtimi. Taigi egzistuoja visiškas išstūmimas ir multiplikatoriaus principas neveikia.
1.1 KLASIKŲ MODELIS
1.1.1 Konkurencinė darbo rinka
Konkurencinių firmų darbo paklausa ir produkcijos pasiūla
Užimtumo ir produkcijos lygis yra pagrindiniai trumpo laikotarpio sprendimai, su kuriais susiduria kiekviena firma, veikianti tobulos konkurencijos darbo ir produktų rinkose. Trumpas laikotarpis – tai toks laiko tarpas, per kurį kapitalo kiekis yra pastovus. Siekdama maksimizuoti pelną, firma samdys papildomą darbo jėgą tol, kol ribinis darbo produktas bus lygus realiam darbo užmokesčiui. Kiekvienai firmai realus darbo užmokestis yra duotas; esant tam tikram duotam darbo užmokesčiui bus samdomas atitinkamas darbo jėgos kiekis, o kainų lygis yra egzogeninis dydis kiekvienai įmonei. Ribinis darbo produktas priklauso nuo firmos kapitalo atsargos. Tai yra toks gamybos apimties pasidėjimas, kurį, esant duotiems įrengimams, sąlygoja papildomas darbo jėgos vienetas.
Y
y = f(E): trumpo laikotarpio gamybos funkcija
ys(w0)
w0
ys(w1)
w1
E
E1 E0
W/P
w1
w0
MPL; ED(w): darbo
paklausa
E1 E0 E
1.1 pav. Darbo paklausa tobulos konkurencijos rinkoje
1.1 paveikslas iliustruoja kaip nusistato atitinkamas užimtumo lygis tobulos konkurencijos rinkoje. Viršutinėje panelėje pavaizduota trumpo laikotarpio gamybos funkcija y = f(E), kur y yra gamybos apimtis, o E – užimtumas. Taigi gamybos apimtis yra funkcija nuo darbuotojų skaičiaus. (Pažymėtina, kad kintamieji...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!