Ekonomikos teorija - pasiruošimas egzaminui

XIX a. 7-8 d. ET įvyko perversmas ir atsirado nauja neoklasikinė ET. Jos atstovai (austrų, matematinė, Kembridžo mokyklos) sukūrė metodologinius pagrindus šiuolaikinei ET. Perversmo prielaida buvo rinkos ekonomikos išsivystymo nauja pakopa, kurioje laisvoji konkurencija pasiekė savo aukščiausią lygį. Tuo laikotarpiu ne tik darbo užmokestis padidėjo, bet ir pats pridedamo­sios vertės šaltinis sumažėjo: gerokai sutrumpėjo darbo die­na.
Ekonomikos moks­las tapo specifine sritimi specialiai pasirengusiems moksli­ninkams. Naujoji mokslinė srovė įsivyravo ekonominės minties tėkmėje. Iškilo būtinumas tirti ekonominės sistemos funkcionavimo problemas, nustatyti rinkos ir kainų mechanizmus, paklausos ir pasiūlos formavimosi dėsningumus ir jų poveikį į kainą, pateikti racionalaus ūkininkavimo rekomendacijas. Visam tam reikėjo ekonominių reiškinių analizės naujų metodų ir formų, nes klasikinės politinės ekonomijos tyrimo aparatas negalėjo atsakyti į šiuos klausimus.
Eilė mokslininkų: V.Dževonsas (Anglija), K.Mengeris, F.Vizeris ir O.Bėm-Baverkas (Austrija), L.Valrasas (Šveicarija) beveik vienu metu sukūrė subjektyvinės vertės teoriją, remdamiesi ribinio naudingumo principu. ET atsirado nauji metodologiniai principai – maržinalizmas ir subjektyvizmas, apsprendę tiriamo dalyko ir objekto pasikeitimą.
XIX a. paskutiniame trečdalyje klasikinės politinės ekonomijos teoriją keičia maržinalistinė teorija (“ribą”). Ekonominėje l-oje žodis “ribinis” traktuojamas kaip paskutinis pridėjimas prie vieno tipo elementų visumos.
Beveik 200 metų viešpatavusios klasikinės politinės ekonomijos teorijos pakeitimas buvo įvertintas kaip mokslinis perversmas, pavadintas, maržinalistine revoliucija. Šios krypties šalininkai pagrindiniu politinės ekonomijos uždaviniu pripažįsta ne objektyvių, “natūralių” dėsnių tyrimą, o ūkininkaujančių subjektų su jų įvairiapuse patirtimi veiklos suvokimo analizę. Politinė ekonomija tampa ekonominės elgsenos mokslu, tiriančiu ekonominės veiklos motyvus, žmonių interesus. Tokie teorijos pokyčiai aiškintini tuo, kad ekonominės elgsenos motyvacijoje didelį vaidmenį turi psichologiniai veiksniai: polinkiai, norai, žmonių lūkesčiai. Ekonominės analizės psichologizavimas yra ET naujos krypties skiriamasis bruožas, todėl ši kryptis taip pat vadinama “subjektyvistinės srovės” terminu.
Svarbiausia maržinalistinės analizės priemone yra žmogaus “racionalaus elgesio” principas. Tyrimo objektu ima individualaus ūkio modelį, t.y. Robinzoną, kuris izoliuotas nuo visuomenės individas, priimantis ir vertinantis ekonominius sprendimus pagal savo naudą ir netektį. Visa rinkos sistema nagrinėjama kaip...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!