Džono Meinardo Keinso ekonomikos teorijos

Ekonominė krizė, dar vadinama Didžiąja depresija, užklupusi 1929 – 1933 metais, sukrėtė visas išsivysčiusias, o taip pat palietė ir besivystančias šalis, praktiškai apėmė visa komunistinį pasaulį. Krizė darė įtaką pereinant prie monopolinės konkurencijos keitėsi ekonomikos struktūra ir ūkinis mechanizavimas. Staigiai smuko gamyba, augo nedarbas. Ekonomika buvo kritinės būklės, dėl sumažėjusios paklausos industrinėse valstybėse krito eksportuojamų žaliavų kainos Lotynų Amerikos, Afrikos ir Azijos šalyse.
Tokiose silpnai išsivysčiusiose Europos šalyse (Vokietijoje į valdžią atėjo Hitleris) ir Japonijoje susiformavo diktatūros. Valstybių vyriausybės dėl krizės apribojo importą, nes siekė padidinti užimtumą ir šalyje gaminamų prekių paklausą. Tokia politika netiesiogiai didino nedarbą kitose užsienio valstybėse. Galiausiai, kai beveik visos valstybės ėmė laikytis tokios politikos, tarptautinę prekybą ištiko didžiausias nuosmukis ir nedarbas pasauliniu mastu pasiekė kritinį lygį. Tai buvo pati ilgiausia ir giliausia krizė, ypač pažeidusi stipriausias, JAV ir vakarų Europos šalis.
1929 – 1933 Pasaulinė krizė pareikalavo esminių ekonominių pokyčių. Pagrindinius ekonominius pokyčius skatino: ypač aštri komunizmo ir socializmo priešprieša (pasireiškusi ginklavimosi varžybomis, propaganda, lokaliniais karais ir pan.), naujas mokslo ir technikos revoliucijos etapas (atsirado nauja atomine energija, kosmoso tyrimai, ryšių ir komunikacijos sferų elektronizacija, skaičiavimo technikos informacinėms sistemoms, lazerių technologijos, genų inžinerija, robotizacija, nanotechnologija), kolonializmo sistemos žlugimas ( pasauliniame ūkyje atsirado ,,trečiojo pasaulio‘‘ šalys, kurių sunki ekonominė situacija nulėmė pasaulinio ekonominio vystymosi globalines problemas, antiglobalizmą, tarptautinį terorizmą.), iškilo ir ryškėjo kitos rimtos globalinės ekonominės socialinės problemos( ginklavimosi ir nusiginklavimo, žaliavų ir energetikos, ekologinės, demografinės).
Ekonomistų tarpe nebuvo vieningos nuomonės dėl nuosmukio priežasčių. Vieni gilios ekonomines depresijos priežastimi laikė itin mažą paklausą, kiti – priešingai, perteklinį jos persisotinimą. Treti mane, kad tai paskatino kapitalinių investicijų sumažėjimas. Ketvirti – bankinio reguliavimo sistemos klaidos.
Kaip tik tuo metu pasirodė Džono Meinardo Keinso (Keynes John Maynard) veikalas ,, Bendroji užimtumo, palūkanų ir pinigų teorija‘‘, kuriame atsiskleidė akivaizdūs Dž. M. Keinso, jo pasekėjų ir ekonomikos mokslo neoklasikinės krypties atstovų požiūrių į ekonominių procesų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!