Didieji Lietuvos ekonomistai

Žmonijos vystymosi istorija patvirtina glaudų ryšį tarp švietimo ir ekonomikos išsivystymo lygių. Sėkmingas ekonomikos vystymasis vis daugiau priklauso nuo to, kokios bus investicijos į žmones ir intelektualinio potencialo išsaugojimą bei plėtrą, t.y. žmogiškąjį kapitalą.
Bet kurios visuomenės pagrindinis turtas yra žmonės, o ekonominio, socialinio progreso galutinis kriterijus yra žmogus ir jo poreikių pilnesnis patenkinimas. Žmogiškasis kapitalas yra vertingiausias šiuolaikinės visuomenės resursas, net svarbesnis už gamtos turtus arba žmonių sukauptą materialinį turtą. Tad šiame darbe apžvelgsime keletą šių dienų asmenybių, nemažai padariusių gero Lietuvos ekonomikai ir Lietuvos žmonėms. Be abejo visų nusipelniusių Lietuvai ir Lietuvos liaudžiai ekonomikos klausimais neįmanoma išvardinti, tačiau pasistengsime išskirti mūsų nuomone svarbiausius.
Be abejo norėtume paminėti ir „didžiuosius Lietuvos ekonomikos tėvus“ ir jų darbus. Matyti, kad visi jie, to paties laikmečio Lietuvos ekonomistai laikėsi liberalinių pažiūrų, ir nors jau XIX amžiaus antroje pusėje jau buvo pradėjusios reikštis socializmo idėjos, o paskui (1917m.) ir įvykusi Spalio Didžioji Revoliucija, tačiau šios idėjos nebuvo apėmusios Lietuvos ekonomistų minčių (nors A.Rimka ir simpatizavo socializmui, bet jis pasisakė prieš nacionalizaciją, prieš prievartinę kolektyvizaciją ir palaikė privatinę nuosavybę, samdomą darbą ir demokratiją).
V. Jurgutis gimė 1885 m. lapkričio 5d. Neturtingų palangiškių šeimoje, todėl pasimikė tik tiek, kad galėtų stoti į kunigų seminariją.
Besimokant progimnazijoje išryškėjo V. Jurgučio gabumai, jis buvo vienas iš geriausių mokinių. Palangos progimnazija pradėjo būsimam bankininkui plėtoti įgimtus gabumus: gerai išmokti užsienio kalbas, įgyti literatūrinį išprūsimą padėjo puikūs istorijos, kalbų, literatūros ir matematikos specialistai bei pedagogai, jų reiklumas.
1897 – 1901 m. pasimokęs progimnazijoje, V. Jurgutis tapo Kauno kunigų seminarijos klieriku. Gabumais, darbštumu, pareigingumu jis prasiskynė sau kelią į Peterburgo dasinę akademiją, kurioje mokėsi 1906 – 1910 m.
Akademijoje V. Jurgutis susidomėjo sociologija, parašė baigiamąjį darbą apie K. Markso pažiūras į religiją. Sociologija ir ekonomika jį traukė nuo mokyklos laikų. Sociologijos studijoms paskatino ir vyskupas J. Matulaitis, raginęs dvasininkus imtis veiklos [1, p. 13].
J. Matulaitis taip...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!