Lietuvos ir Austrijos palyginamoji analizė

ĮVADAS Laikotarpiu, kai valstybė susiduria su įvairaus masto ekonominėmis problemomis, bendradarbiavimas su kitomis valstybėmis gali atnešti nemažą abipusę naudą, nes pagrindinis regioninės plėtros instrumentas yra valstybė. Tik bendradarbiaudami tarptautiniu lygiu galėsime užtikrinti, kad piliečiai naudotųsi rinkų atveriamomis galimybėmis, ir spręsti pasaulinio masto problemas: klimato kaitos, energijos tiekimo saugumo, kovos su skurdu ir kt. Europos sąjungos šalys, siekdamos spartesnio ekonominio augimo ir visuomenės gyvenimo kokybės gerėjimo, vykdo regioninę politiką, kurios tikslas – sumažinti įvairių ES valstybių regionų ekonominio ir socialinio išsivystimo skirtumus, bei padidinti atsilikusių regionų konkurencingumą. Lietuva dabartiniu metu aktyviai bendradarbiauja su Austrija. Keičiamasi aukščiausio lygio delegacijomis, Vilnius yra pasirašęs draugystės sutartį su Zalcburgu. Lietuvos ir Austrijos bendradarbiavimo šaknys siekia net XVI a., kai Austrijos universitetuose mokėsi Lietuvos bajorų vaikai. Siekiant palaikyti glaudžius ir draugiškus ryšius su viena ar kita valstybe būtina išanalizuoti bei įvertinti valstybės – partnerės administracinius, geografinius ir etnografinius skirtumus ir panašumus, bei pagrindinius ekonominius, socialinius, gamtinius kokybinius rodiklius, įvertinti regioninį konkurencingumą. Temos aktualumas. Kadangi pastaruoju metu Lietuva siekia glaudaus bendradarbiavimo su Austrija, tai tikslinga sukaupti kuo daugiau informacijos apie šios šalies ne tik administracinius, geografinius, etnografinius ypatumus, bet ir išanalizuoti ekonominių, socialinių rodiklių pokyčius, įvertinti šios šalies pranašumus bei trūkumus. Darbo tikslas – atlikti Lietuvos ir Austrijos lyginamąją analizę. Darbo uždaviniai: 1. išsiaiškinti Lietuvos ir Austrijos administracinių, geografinių ir etnografinių vienetų skirtumus ir panašumus. 2. išanalizuoti šių valstybių pagrindinius ekonominius, socialinius ir gamtinius kiekybinius rodiklius. 3. palyginti abiejų šalių kokybinius rodiklius. 4. įvertinti regioninį konkurencingumą. Hipotezė. Vis labiau besiplečiant pasaulinei krizei Lietuvai naudinga palaikyti glaudžius ryšius su Austrijos valstybe, nes šioje valstybėje ekonomikos augimas pastaraisiais metais (2002 - 2008 m.) buvo stabilus ir siekė tarp 1 ir 3,3 proc. Stabiliu ekonomikos augimu Austrija pasižymi nuo pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos, todėl Lietuva gaudama naudingos informacijos apie šalies valdymą iš asmeninės Austrijos patirties galėtų pritaikyti savo šalyje, o gal būt tai padėtų nors iš dalies išvengti krizės padarinių. Darbo metodai: mokslinės literatūros analizė, statistinių duomenų analizė, internetinių duomenų rinkimas, apibendrinimas ir pateikimas. Abiejų studenčių indėlis į darbą vienodas. 1. LIETUVOS IR AUSTRIJOS GEOGRAFINIS IR ADMINISTRACINIS PALYGINIMAS Iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos Austrija buvo didelės imperijos, valdžiusios didžiąją Vidurio Europos dalį, centras. Dabar Austrija yra iš devynių žemių sudaryta federacinė respublika. Austriją sudaro 9 žemės (Žr. 1 paveikslą), anksčiau buvusios atskiros kunigaikštystės: 1. Aukštutinė Austrija (Lincas) 2. Burgenlandas (Eizenštatas) 3. Forarlbergas (Brėgencas) 4. Karintija (Klagenfurtas) 5. Štirija (Gracas) 6. Tirolis (Insbrukas) 7. Viena (Viena) 8. Zalcburgo žemė (Zalcburgas) 9. Žemutinė Austrija (Sankt Peltenas) 1 pav. Austrijos suskirstymas žemėmis. Lietuva – nauja aktyvi Europos Sąjungos (2004. 05. 01) ir Šiaurės Atlanto šalių aljanso (2004. 03. 29) narė – vienintelė iš Baltijos šalių turinti beveik 800 metų valstybingumo tradicijas. Lietuva, kurios vardas pirmąkart buvo paminėtas beveik prieš tūkstantį metų (1009 m.), būdama Vakarų ir Rytų kultūrų sandūroje, išgyveno dramatišką valstybės nepriklausomybės ir įsitvirtinimo istoriją. Viduramžiais Lietuva buvo didžiausia Rytų Europos valstybė, kurioje klestėjo amatai ir prekyba su kitomis šalimis. Lietuvos teritorija suskirstyta į 10 apskričių, kuriose vykdomas iš dalies decentralizuotas valstybės valdymas. Savivalda užtikrinama 60 savivaldybių – 9 miestų, 43 rajonų ir 8 naujai sudarytos 2001 metais. Savivaldybės suskaidytos į 546 seniūnijas. Lietuvos apskritis pateiktos 1 lentelėje. 1 lentelė Lietuvos respublikos suskirstymas į apskritis Nr. Apskritis Adm. centras Plotas (km²) Populiacija 1 Alytaus apskritis Alytus 5425 188 000 2 Kauno apskritis Kaunas 8060 702 100 3 Klaipėdos apskritis Klaipėda 5209 386 100 4 Marijampolės apskritis Marijampolė 4463 188 800 5 Panevėžio apskritis Panevėžys 7881 300 300 6 Šiaulių apskritis Šiauliai 8540 370 400 7 Tauragės apskritis Tauragė 4411 134 300 8 Telšių apskritis Telšiai 4350 180 000 9 Utenos apskritis Utena 7201 186 400 10 Vilniaus apskritis Vilnius 9760 850 700 Šaltinis :http://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuva Pagal paskutiniąją savivaldybių reformą, įvykdytą 1999-2000 metais, Lietuva yra suskirstyta į 10 apskričių, kurias sudaro 60 savivaldybių, kurios savo ruožtu suskirstytos į 546 seniūnijas. Šaltinis: http://lt.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:Apskritis_of_Lithuania.png 2 pav. Lietuvos respublikos suskirstymas į apskritis Austrijos plotas yra 83 836 km2. Šiuo metu Austrijoje gyvena apie 7 918 000 gyventojų (94,4 žm./ km2). Lietuvos plotas yra 65 200 km2. Tai yra nedaug už Austriją pagal plotą mažesnė valstybė. Gyventojų skaičius Lietuvoje šiuo metu yra apie 3 366 200. Tai yra apie 2 kartus mažiau nei Austrijoje. Gamtinės geografijos požiūriu, Lietuva yra vidutinių platumų šalis Rytų Europos lygumos vakarinėje dalyje, pereinamojo iš jūrinio į žemyninį klimatą, Rytų Europos mišriųjų miškų geografinėje zonoje. Labiausiai į rytus nutolusi Lietuvos vietovė yra Ignalinos rajono savivaldybės teritorijoje ties Rimaldiškių ir Vosiūnų kaimais (26°51' rytų ilgumos), į vakarus - ties Nida (20°56' rytų ilgumos), į šiaurę - Biržų rajono savivaldybės teritorijoje ties Aspariškių kaimu (56°27' šiaurės platumos), į pietus - Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje ties Musteikos kaimu (53°54' šiaurės platumos). Nuo Lietuvos teritorijos geografinio centro ties Ruoščiais iki šiaurės ašigalio yra 3870 km, iki pusiaujo apie 6130 km, iki Grinvičo dienovidinio - 1488 kilometrai. 26 km į šiaurę nuo Vilniaus, prie Purnuškių kaimo ir Bernotų piliakalnio, yra Prancūzijos nacionalinio geografijos instituto nustatytas Europos geografinis centras (54°54' šiaurės platumos ir 25°19' rytų ilgumos). Šaltinis :http://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvos_geografija 3 pav. Lietuvos respublikos geografija Lietuvos teritorija iš rytų į vakarus driekiasi 373 km, iš šiaurės į pietus - 276 km. Lietuva plotu (65,3 tūkst. km2) yra didesnė už Olandiją (41,5 tūkst. km2), Belgiją (30,5 tūkst. km2), Daniją (43,1 tūkst. km2), Šveicariją (41,2 tūkst. km2), Estiją (45,2 tūkst. km2), mažesnė - už Austriją (83,9 tūkst. km2), Čekiją (78,9 tūkst. km2) ir beveik lygi su Latvija (64,6 tūkst. km2) ir Airija (70,3 tūkst. km2). Saulė Lietuvos rytuose teka 23 min. 20 sek. anksčiau negu vakaruose. Lietuvos laiko juosta yra PL + 2 h (kaip Helsinkis, Ryga, Atėnai, Jeruzalė). Lietuvoje naudojama sezoninė laiko skaičiavimo kaita. Austrijos federacinės respublikos apie 60 % šalies teritorijos užima Rytinės Alpės (Tirolio Centrinės Alpės, Aukštasis ir Žemasis Tauernas, Šiaurinės Klintinės Alpės, Pietinės Klintinės Alpės, Vienos miškas), dėl to šalis kartais vadinama „Alpių respublika“. Rytinių Alpių kalnagūbriai driekiasi per visą šalį nuo Šveicarijos sienos vakaruose beveik iki Vengrijos sienos rytuose ir šiaurės rytuose pasiekia Dunojų. Šiauriau Dunojaus, Aukštutinėje ir Žemutinėje Austrijoje driekiasi Čekijos masyvas, senas kalnynas, kuris siekia Čekiją ir Bavariją. Šalia rytinės sienos yra Mažieji Karpatai. Per Austriją teka dvi didžiausios Europos upės: vakaruose, Šveicarijos pasienyje, – neilga Reino atkarpa, o šiaurėje – 350 km ilgio Dunojaus dalis. Beveik visa Austrija yra Dunojaus baseine. Tik didžioji Forarlbergo dalis priklauso Reino, o kai kurios pakraštinės teritorijos Elbės baseinui. Didžiausi dešinieji Dunojaus intakai yra Inas, Lechas, Loizachas ir Izaras. Šaltinis: http://www.supertravelnet.com/maps/index.php?country=109_0_4&language=41 4 pav. Austrijos respublika Didžiausi Austrijos ežerai yra Noizydleris (356 kv.km, 4 m gylio), Ateris (46,5 kv.km, 171 m gylio), Gmundas (25,6 kv.km, 200 m gylio). Šalies šiaurės rytuose yra kalvota Padunojo lyguma, kuri netoli Vengrijos, Čekijos ir Slovakijos sienos virsta žemuma. Padunojo lygumai būdingos derlingos liosinės dirvos; dėl to ji yra vienas iš svarbiausių šalies aruodų. Į pietryčius nuo Vienos, dešiniajame Dunojaus krante, yra nedidelė dauba, vadinama Vienos baseinu. Kylio pavidalu, kuris siaurėja į pietus nuo Dunojaus, Vienos baseinas įsiterpęs tarp dviejų neaukštų Alpių atšakų – Vienos Miško (iki 800–900 m aukščio) vakaruose ir Leito kalnų (480 m) rytuose. Aukščiausias kalnas – Grosglokneris (Großglockner). Žemiausiai virš jūros lygio esantis taškas: Hedwighof (114 m). Austrijos klimatas daugiausia alpinis. Aukščiausiuose kalnuose vidutinė metinė temperatūra yra žemiau 0 laipsnių ir netgi vasarą iškrenta sniego. Daugiausia atmosferos kritulių iškrenta šiaurinėse Alpėse (virš 2000 mm), mažiausia - slėniuose ir daubose (Admonte 623 mm, Insbruke 819 mm). Temperatūra ir vėjas labai priklauso nuo reljefo - pietinių ir šiaurinių šlaitų oras tuo pačiu metu dažnai yra labai skirtingas. Regioniniai Lietuvos kultūros skirtumai atspindi sudėtingą valstybės istoriją: jau nuo XIII a. dabartinėje šalies teritorijoje yra istoriškai susiformavusios penkios etnografinės sritys arba regionai: Aukštaitija, Žemaitija, Dzūkija arba Dainava, Sūduva arba Suvalkija ir Mažoji Lietuva. Šie etnografiniai regionai ir šiandien skiriasi savitomis kalbos tarmėmis, kai kuriais gyvensenos, elgsenos bruožais, o iki XIX a. pabaigos - XX a. pradžios ryškiai skyrėsi apranga bei sodybų ir kaimų stiliais. Lietuva pagrįstai didžiuojasi neišsemiamais folkloro klodais: įvairiaspalviais rūbais, vingriausiomis dainomis, pasakų ir sakmių gausybe, tarmių skambumu ir kalbos žodingumu, o senąjį palikimą puoselėja etnografiniai ir folkloriniai ansambliai, kluono teatrai. Pastaraisiais metais vis labiau atgyja ir tradiciniai etnoregionų amatai bei kulinarinis paveldas. Liaudies amatų mugės ar gyvosios amatų dienos – daugelio švenčių palydovai. Šaltinis : http://www.vkti.gov.lt/index.php?-737176634 5 pav. Lietuvos suskirstymas į etnografinius regionus Kadangi rajonas žymiai smulkesnis teritorinis vienetas negu apskritis, išskiriant etnografines sritis įmanoma rajonų nekeisti. Žemaitiją sudarytų: 1. Skuodo, 2. Mažeikių, 3. Akmenės, 4. Kretingos, 5. Plungės, 6. Telšių, 7. Klaipėdos, 8. Šilalės, 9. Kelmės, 10. Tauragės, 11. Raseinių, 12. Jurbarko, 13. Šilutės rajonai. Suvalkiją sudarytų: 1. Šakių, 2. Vilkaviškio, 3. Marijampolės, 4. Prienų rajonai. Dzūkiją sudarytų: 1. Lazdijų, 2. Alytaus, 3. Varėnos, 4. Šalčininkų, 5. Vilniaus, 6. Švenčionių, 7. Ignalinos rajonai. (Alternatyvos - Švenčionių ir Ignalinos r. priskirti Aukštaitijai). Aukštaitiją sudarytų: 1. Šiaulių, 2. Pakruojo, 3. Radviliškio, 4. Panevėžio, 5. Pasvalio, 6. Biržų, 7. Kupiškio, 8. Rokiškio, 9. Anykščių, 10. Utenos, 11. Zarasų, 12. Molėtų, 13. Jonavos, 14. Širvintų, 15. Kaišiadorių, 16. Ukmergės, 17. Kauno, 18. Kėdainių, 19. Trakų, 20. Kaišiadorių rajonai. (Alternatyvos - Šiaulių r. galima priskirti Žemaitijai, Trakų r. - Dzūkijai, Kauno r. - SuvalkijaiGalima ir alternatyva keičiant tik kelių rajonų ribas (skaldant Šiaulių, Kelmės, Raseinių, Kauno, Prienų rajonus) pateikti kiek tikslesnį suskirstymą į etnografines sritis, tačiau prireiktų papildomų lėšų iš minėtų rajonų sudarant naujus. Austrijos sostinėje Vienoje įsikūrę nemažai tarptautinių organizacijų, tarp jų – Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos sekretoriatas, Tarptautinė atominės energijos agentūra ir Naftą eksportuojančių šalių organizacija (OPEC). Austrija Europos Sąjungos nare tapo 1995 metais, o tuo tarpu Lietuva tik 2004 metais. Austrijos parlamentas sudarytas iš dviejų rūmų. Nacionalinę Tarybą (Nationalrat) sudaro 183 nariai, tiesioginiuose rinkimuose renkami ketverių metų kadencijai. Federacijos Taryba (Bundesrat) yra aukštesnieji rūmai, turintys apie 62 narius, atstovaujančius kiekvienai provincijai. Jie renkami ketverių arba šešerių metų kadencijai. Austrija yra viena iš 10 turtingiausių pasaulio valstybių pagal pagamintą BVP vienam gyventojui. Austrijos pragyvenimo lygis yra labai aukštas. Austrijoje ypač išvystyta pramonė, bankininkystė, transportavimas, paslaugos, tačiau tarptautinis turizmas yra taip pat labai svarbi valstybės ūkio dalis. Iki įstojimo į ES, Austrija glaudžiai bendradarbiavo su Vokietija, tačiau po 1995 metų Austrija pradėjo artimai bendradarbiauti ir su kitomis ES šalimis. 2. AUSTRIJOS IR LIETUVOS SUBALANSUOTŲ PLĖTROS RODIKLŲ ANALIZĖ 2. 1. Bendrasis vidaus produktas (BVP) Bendrasis vidaus produktas (BVP) yra visų baigtinių prekių ir paslaugų, sukurtų per tam tikrą laikotarpį šalies viduje, vertė, išreikšta faktinėmis kainomis. Kitas apibrėžimas yra toks: tai bendrosios pajamos, sukurtos šalies teritorijoje, taip pat užsienio gamybos veiksnių gautos pajamos konkrečioje šalyje, minus šios šalies piliečių gautos pajamos užsienyje. Trumpiau tariant, BVP – tai pajamos, gautos šalies viduje. BVP terminu dažnai apibrėžiamas šalies ekonominis pajėgumas. Dažnai BVP yra išreiškiamas perkamosios galios standartais (PGS). PGS – tai mechanizmas, skirtas palyginti skirtingų šalių duomenis ir užtikrinantis, kad įvairių šalių kainų lygio skirtumai neturėtų įtakos apskaičiavimams. Iš esmės BVP artimas bendrajam nacionaliniam produktui. BVP apimties indeksas vienam gyventojui perkamosios galios standartais (PGS) yra išreikštas lyginant su Europos Sąjungos (ES-27) vidutinis nustatytas lygus 100. Jei indeksas šalyje yra didesnis negu 100, šios šalies BVP vienam gyventojui yra didesnis nei ES vidurkis, ir atvirkščiai. Bendrasis nacionalinis produktas (BNP) yra baigtinių prekių ir paslaugų, sukurtų šalyje ir užsienyje naudojant tėvyninius resursus, vertė. BNP galima apibrėžti dar ir taip: tai visų galutinių prekių ir paslaugų, pagamintų šalies piliečių per tam tikrą laikotarpį rinkos kainų suma; tai konkrečios šalies piliečių gautos pajamos. 2007 metais Lietuvos eksportas į Austriją sudarė 185,2 mln. Lt arba 0,4 proc. viso Lietuvos eksporto. Lyginant su 2006 metais, Lietuvos eksportas į Austriją išaugo 71,3 proc. 2007 metais Lietuvos importas iš Austrijos sudarė 699,1 mln. Lt arba 1,2 proc. viso Lietuvos eksporto. Lyginant su 2006 metais, Lietuvos importas iš Austrijos išaugo 19,3 proc. 2007 metais Lietuvos – Austrijos prekybos apyvarta siekė 884,3 mln. Lt ir lyginant su 2006 metais išaugo 27,4 proc. 2007 metais Lietuvos eksporto partnerių sąraše Austrija užėmė 26 vietą, o importo partnerių sąraše – 20 vietą. Prekybos balansas - neigiamas: -513,9 mln. Lt. 2008 m. sausio 1 d. LR Statistikos departamento duomenimis Austrijos tiesioginės investicijos Lietuvoje siekė 191,8 mln. Lt. 2 lentelė Lietuvos ir Austrijos BVP sumos (JAV doleriais) ir augimo tempas (%) nuo 2002 m. – 2008 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. Lietuva (JAV doleriai) 10 495 11 700 12 600 14 0840 15 735 17 661 18 740 Procentinis pokytis (%) 6,9 10,3 7,3 7,9 7,7 8,8 6,1 Austrija (JAV doleriai) 28500 30500 29600 31900 41100 44500 45600 Procentinis pokytis (%) 3,9 5,2 1,4 5,1 5,5 6 5,3 Šaltinis: www.indexmundi.com/austria/gdp_real_growth_rate.html Šaltinis: www.indexmundi.com/austria/gdp_real_growth_rate.html 6 pav.Lietuvos ir Austrijos BVP kitimo tempas Lyginant Austrijos BVP vienam gyventojui su Lietuvos BVP vienam gyventojui pastebima, kad Austrijos BVP lyginamaisiais 2002-2008 metais išlieka žemas, ko viena ir pagrindinė iš priežasčių didelis prekių, žaliavų eksportas. Abiejose šalyse analizuojamais 2002-2008 metais pastebimas BVP procentinio pokyčio mažėjimas. Tarkim, Austrijos BVP vienam gyventojui sudarė 2003 metais 5,2 procento, 2007 metais pakilo iki 6 procentinio punkto, o 2008 metais Austrijos BVP vienam gyventojui vėl nukrito iki 5,3 procentinio punkto viso šalies BVP. O tais pačiais analizuojamais metais Lietuvoje BVP vienam gyventojui buvo atitinkamai 10,3 (2003 m.), 8,8 (2007 m.) bei 6,1 (2008 m.) procntinio punkto viso šalies BVP, o tai yra nemažas rodiklis. Toliau, sekančiame skyrelyje aptarsime Lietuvos ir Austrijos infliaciją. 2. 2. Infliacija Infliacija – nuolatinis, besitęsiantis bendro kainų lygio kilimas, dėl kurio mažėja piniginio vieneto perkamoji galia. Infliacijos padidėjimo tempai nustatomi kaip procentinis kainų pokytis. Paprasčiau tariant, infliacija yra pinigų nuvertėjimas, kuris reiškiasi prekių ir paslaugų kainų kilimu. Visuomenė labai jautriai reaguoja į prekių kainų kilimą, todėl čia neišvengiama subjektyvių vertinimų. Kainų kilimas reiškia pinigų perkamosios galios mažėjimą, tai yra realiojo darbo užmokesčio kritimą. Kita vertus, infliacijos sąlygomis darbo užmokestis visada auga. Dažnas algos gavėjas linkęs manyti, kad atlyginimas didėja dėl jo ir bendradarbių vis geresnio ir našesnio darbo, o kainų lygio augimas „neteisėtai" atima iš jo dalį ar net visą uždarbio prieaugį. Dėl tokio kainų ir algų sąsajos ignoravimo, matyt, dauguma piliečių pasijustų nejaukiai, jei, tarkime, kainos ir atlyginimai staiga padidėtų dvigubai. 3 lentelė Lietuvos ir Austrijos infliacijos pokytis 2004 – 2007 metais 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 . Austrija 2.1 % 1.8 % 1.4 % 1.5 % Lietuva - 1.20 % 1.1 % 2.7 % 3.8 % Šaltinis :eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:C:2005:079:0005:0006:LT:PDF Šaltinis :eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:C:2005:079:0005:0006:LT:PDF 7 pav. Lietuvos ir Austrijos infliacijos procentinis pokytis Pagal pateiktą 3 lentelę, matome, kad Lietuvoje nuo 2004 metų yra pastebimi didesni infliacijos pokyčiai negu Austrijoje. Austrijoje infliacijos pokyčiai svyruoja nuo 0,3 iki 1,6 proc. Tuo tarpu Lietuvoje šis pokytis iki 2007 metų svyruoja žymiai labiau, t.y. nuo -1,2 iki 5 proc. Galima daryti prielaidą, kad Austrijos ekonomika yra stabilesnė ir stipresnė negu Lietuvos. Nuo 2004 metų infliacija Lietuvoje vis auga. Tai įtakojo Lietuvos įstojimas į ES ir nesugebėjimas įsivesti euro valiutos. Austrijos infliacija yra žymiai stabilesnė, todėl ir jos procentinis pokytis kinta nežymiai. Panagrinėję Lietuvos ir Austrijos infliaciją, toliau aptarsime nedarbo lygį. 2. 3. Nedarbo lygis Nedarbo lygis – tai ekonominis rodiklis, rodantis, kokia darbo jėgos dalis yra neužimta; tai asmenų, galinčių ir norinčių dirbti, tačiau neturinčių tinkamo darbo, procentinis santykis su visais aktyviais gyventojais (darbo jėga). Kuo nedarbo lygis yra mažesnis, tuo ekonominis efektyvumas didesnis. Šiandien žodis “nedarbas” daugeliui asocijuojasi su individo (šeimos) finansiniais sunkumais. Tačiau tai tik viena reiškinio pusė. Socialiniai nedarbo nuostoliai anaiptol nereiškia vien valstybės ar individo (šeimos) išlaidų didėjimo ar pajamų sumažėjimo. Žmogus, ištiktas priverstinio nedarbo, kenčia ir psichologiškai, ko ekonomistai nesugeba (nes praktiškai neįmanoma) išmatuoti. Nedarbas demoralizuoja žmogų ir sąlygoja netikrumą rytojumi, psichines ligas, savižudybes, nusikaltimus, skyrybas ir pan. Iš žemiau esančio grafiko matyti, kad nedarbo lygis Austrijoje iki 2006 metų buvo žymiai mažesnis negu Lietuvoje. Tačiau nuo 2007 Lietuvoje nedarbo lygis sumažėjo ir net pralenkė Austriją. Lietuvoje nedarbo lygis kito netolygiai, tai įrodo šalies ekonominį nestabilumą. Tačiau staigus nedarbo lygio sumažėjimas Lietuvoje parodo, kad Lietuvos ekonominė ir socialinė padėtis vis gerėja. Austrijoje nedarbo lygis nuo 2004 iki 2007 metų kinta labai panašiai, be didelių šuolių.(žr. 4 paveikslas). ( Į duomenis įtraukti žmonės nuo 15 iki 74 metų). Nedarbo lygis 4 lentelė 2004 2005 2006 2007 Austrija 4.2% 5.1% 4.6% 4.3% Lietuva 11.4% 8.3% 5.6% 4.3% Šaltinis:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!