Maržinalistinė kryptis politinėje ekonomijoje – grįžimas prie teorinio tyrimo tradicijų

Sunku patikėti, kad prieš pirkdamas, jis pradės skaičiuoti gamintojo išlaidas. Jam ne tiek svarbu, koks darbo kiekis įdėtas gaminant telefoną ar televizorių, kiek kainavo iškepti duoną ar pagaminti dešrą. Suptrantama, vartotoją domina gaminio kaina. Bet ne tik kaina. Pirkiniai bus įsigyjami pagal jų svarbą, pagal tai, kokį atneš naudingumą. Naudingumas – subjektyvus įvertinimas, bet jo nereikia ignoruoti, jis „įsilieja“ į rinkos, ekonominius santykius.
Šią problemą iškėlė ir pabandė rasti sprendimą ekonomistai., padėję pagrindus ribinio naudingumo teorijai - maržinalizmui. Šios teorijos pradininku laikoma austriškoji mokykla. Nors įtakos turėjo ir kiti mokymai.
XIX a. 8 dešimtmetyje susiformavo antimarksistinė buržuazinės apologetikos kryptis – vadinamoji austrų mokykla (K. Mengeris, V. Bem – Baverkas, F. Vyzeris ir kt.). Ji mėgino mokslinei vertės teoriją priešpastatyti vulgarią ribinio naudingumo teoriją, kovoti su marksizmu pagrindinių politinės ekonomijos problemų srityje, aiškindama ekonomines kategorijas tariamais žmogaus psichikos dėsniais.
Remdamasis moksline vertės teorija, K. Marksas išsiaiškino kapitalistinio išnaudojimo esmę – pridedamosios vertės gaminimą. Markso ekonominė teorija tapo nenugalimu ginklu revoliucinio proletariato rankose.
Vertė buvo ir viena svarbiausių klasikinės buržuazinės politinės ekonomijos problemų. Tačiau buržuaziniai ekonomistai visų šios problemos aspektų visiškai neišsprendė ir negalėjo išspręsti dėl savo klasinio ribotumo.
Norint kovoti su vis labiau įsigalinčia K. Markso ekonomine teorija, reikėjo pateikti ką nors nauja, pirmiausia, sprendžiant vertės problemą. Štai kodėl buržuazija išskėstomis rankomis sutiko XIX a. 8 dešimtmetyje pasirodžiusią austrų (Vienos ), arba psichologinės, mokyklos teoriją. Ši vertę ir kainą, kapitalą ir palūkanas bei kitas svarbias politinės ekonomijos kategorijas aiškino, remdamasi ribinio naudingumo ( arba maržinalizmo) teorija.
Ribinio naudingumo teorijos užuomazgų galima rasti ir ankstesnėse – H. Goseno ir E. Kondiljako koncepcijose. Šiuolaikine jos forma ribinio naudingumo teoriją yra išdėstę austras Karlas Mengeris (Karl Menger, 1840 – 1921) veikale “Tautos ūkio pagrindai”, kuris buvo išspausdintas 1987 m. Iš kitų šios teorijos atstovų minėtini taip pat austrai Fridrikas Vyzeris (Friedrich von Wieser, 1851 – 1926), parašęs darbą „Visuomeninio ūkio...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!