Senovės pasaulio ekonominė mintis

Ekonominės minties formavimasis sutampa su žmonijos visuomenės atsiradimu. Tačiau dabartiniu momentu ištyrinėti tik tie senovės ekonominio mąstymo klausimai, kurie buvo atspindėti raštiniuose šaltiniuose. Todėl šis ekonominės minties istorijos atpasakojimas sutampa su pirmų civilizacijų atsiradimu.
Vergvaldymo epocha prasideda su visuomenės suskirstymu į klases Mesopotamijoje (Tigro ir Eufrato upių slėnyje) ir Egipte IV-ame tūkstantmetyje prieš mūsų erą. Šio proceso materialiaja baze tapo technologinė revoliucija, atsiradusi dėl to, kad buvo pradėta naudotis metalais, pereita prie intensyvaus žemės ūkio ir dėl to atsirado galimybė gauti palyginti pastovų pridėtinį produktą. Tai stimuliavo darbo susiskirstymą visuomenėje, daugelio amatų išsiskyrimą į profesijas, žynių bei valdovų funkcijų vystymasį. Visuomenėje atsirado hierarchinė struktūra.
Pagrindiniais šaltiniais pridėtiniam produktui gauti tais laikais buvo bendruomenės valstiečių eksploatavimas per nuomos- mokestį bei valstybės arba privačių vergų eksploatavimas.
Kai kuriuose senovės pasaulio regionuose labai smarkiai vystėsi prekybiniai – piniginiai santykiai, susieti su tarptautinės prekybos aptarnavimu (Finikija, Babilonas, kai kurie Graikijos miestai). Šiuo pagrindu čia pradėjo vystytis privati nuosavybė kuri atsirado vergvaldymo pagrindu. Orientuoti į savo produkcijos pardavimą, vergoviniai ūkiai reikalavo didesnes vergų eksploatacijos. Atsirado klasikinė arba antikine vergovė.
Senovės ekonominių raštinių šaltinių rasti beveik neįmanoma. Taip yra dėl to, kad viešpataujančiųjų klasės – tuo metu vieninteliai raštiški žmonės – mažai “kišdavosi2 į tradicinę natūralios gamybos eigą. Jie buvo suinteresuoti tik tai stabilu produkto gavimu. Todėl raštiniuose šaltiniuose užfiksuotos ekonominės minties pagrindinis tikslas sukurti normalias sąlygas gamintojų bendruomenės funkcionavimui. Tačiau, vis dėlto, yra tokių senovės mąstytojų kūrinių, kurių ekonominės mintys pasiekė nemažai naudingų teorinių rezultatų, bei įėjo į žmonijos ekonominio paveldo lobyną.
Taigi šio darbo tikslas nusakyti senovės laikų, o būtent – ikiantikinio periodo, ekonominę mintį. Taip pat išdėstyti skirtingų laikų, skirtingų šalių bei autorių požiūrį į tuometinę ekonomiką.
Vienas iš pirmųjų mus pasiekusių ekonominės minties paminklų yra “Gerakleopolio karaliaus pamokslas savo sūnui” (XXII a. prieš mūsų erą). “Pamokslo” autorius atkreipia dėmesį į tai, kad būtina, jog valdžios aparatas, kuris yra...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!