Ekonominė statistika špera

Statistika-tai mokslas, nagrinejantis masinius socialinius ekonominius bei kitus reiškinius, kiekybiniu aspektu su jų kokybiniu turiniu vietos ir laiko sąlygomis. St. metodas-tai budų, priemonių visuma masinių procesų desningumams tirti. St. tyrimo tikslas-apibendrintų duomenų gavimas ir siekimas atskleisti tų reiskinių visumos bendrąsias savybes konkrečiomis vietos ir laiko sąygomis ir parinkti kuo didesnį tikętinumo laipsnį užtikrinančius metodus. Atliekant statistinius tyrimus,reikia isskirti siuos tyrimo etapus, kuriuose statistika naudoja savo specifinius metodus:1.Statistinis stebejimas (faktų registravimo ir apskaitos metodai);2.Statistines medžiagos suvedimas, t.y. surinktų duomenų kontrolės, rūšiavimo, grupavimo metodai, apibendrinančių rodiklių apskaičiavimo, statistinių lentelių suvedimo bei grafikų vaizdavimo metodai;3.Statistines medžiagos analizė, kuri g.b. dviejų lygių: gautų duomenų tikslumo vertinimas ir dalykinė tiriamo objekto būkles analizė;4.Analizes rezultatų ivertinimas. Pateikiamos išvados apie tiriamo reiskinio objekto būklę, prognozės ateičiai, g.b. rekomendacijos. Pagrindinis statistikos tikslas - gauti įprasmintas išvadas iš nesuderintų duomenų. St. pagrindą sudaro didžiųjų skaičių dėsnis nes tik esant dideliam tyrimų skaičiui atsiranda statistinių desningumų ir tendencijų. St. tyrimo objektas vadinamas st. visuma. St. visuma – tai daugybė vnt, kurie yra masiniai, vienarūšiai, vientisi, atskiri, priklausomi vieni nuo kt. ir g.b. įvairių variacijų. St. visumos vienetas – kiekvienas tam tikros daugumos elementas. Kiekybiniais (variaciniais) požymiais vadiname tokius,kurių reiksmės viena nuo kitos skiriasi apibrėžtu, išmatuotu dydžiu (amžiumi, stažu). Jie, g.b. diskretiniai (įgyti tik tam tikras reiksmes) ir tolydiniai (atitinkamame intervale gali igauti ivairias reikšmes). Kokybiniai (atributiniai) požymiai išreiškiami tik sąvokomis (lytis, gyvenamoji vieta). Skirstomi: alternatyvinių požm. atvejis - alternatyviniai požm., kurie gali įgyti tik priešingas reikšmes (taip, ne). Ranginiai požm. taip pat išreiškiami sąvokomis, tačiau sąvokoms išskiriami skaičiai. Šie skaičiai parodo stebėjimo objekto kokybinius skirtumus, išreikštus skaičiais. Nominalius požm. (vardinius). St. rodikliai – kiekybinė charakteristika statistika išreiškia tam tikros rūšies sk. St. rodikliai yra tarpusavyje susiję, kadangi atspindi objektyvią tikrovę. Todėl jie paprastai nagrinėjami ne atskirai, o tam tikromis grupemis. Pagal vieną rodiklį, nusakanti tiktai vieną ar keletą reiškinio ypatybių, negalima susidaryti pilno vaizdo apie nagrinėjamą procesą. St. stebėjimas – pradinis ekonominių statistinių tyrimų etapas. Jie g.b. valstybiniai,žinybiniai ir savaveiksmiai. Valstybiniai st. stebėjimai parengiami pagal statistikos darbų programą arba LR vyriausybes pavedimu. Jų budus bei formas nustato statistikos departamentas. Žinybiniai st. stebejimai atliekami LR ministerijų, departamentų, valstybinių tarnybų bei visuomeninių judėjimų sprendimu ir jų nustatyta tvarka. Jie registruojami statistikos departamente. Savaveiksmiai stebejimai g.b. atliekami imonese ir organizacijose jų iniciatyva. Jie statistikos tarnybose neregistruojami. St. stebėjimų klasifikacija: St. stebėjimo formos: atskaitomybė, specialiai organizuotas stebėjimas,registrai. St. stebėjimo rūšys: Pagal faktų registravimo laiką ir pagal visumos vnt apimtį. Pagal F.R.L: 1.Nepertaraukiamas 2.Pertraukiamas:a)periodinis, b)vienkartinis. Pagal V.VNT.A.:1.Ištisinis 2.Neištisinis: a)atrankinis, b)pagrindinio masyvo, c)monografinis. St. stebėjimo būdai: 1.Tiesioginis, 2.Dokumentinis, 3.Apklausa: a)ekspedicinė, b)saviregistracinė, c)korespondentinė, d)anketinė ir kt. Stebejimo programa - tai požymių arba klausimų visuma, kuriuos būtina registruoti stebėjimo procese. Parengiant instrukciją projektuojamam stebėjimui būtina siekti kaip galima tiks1iau ivykdyti reikalavimus, pateiktus jai tiek pagal jos turinį, tiek ir pagal formą. Pagrindinė instrukcijos paskirtis yra programinių - metodologinių stebėjimo klausimų išaiškinimas. St. instrumentarijus - stebėjimo metu naudojamų dokumentų visuma. Stebejimo organizacinis planas-tai dokumentas, kuriame užfiksuotos visos svarbiausios organizacinės priemonės, reikalingos sėkmingam stebejimui igyvendinti. St. grupavimas - surinktos medziagos suskirstymas į vienarūšes grupes arba pogrupes pagal budingus ir esminius požymius. Grupavimo požymiai g.b.: Esminiai, Teritoriniai, Laikiniai. Grupavimo intervalų ilgį h galima apskaičiuoti: N-stebėjimo vnt sk. a)kai grupių sk. n nurodytas: b)pagal Strerdžeso formulę kai grupių sk. n nenurodytas: Pasiskirtymo eilutės kurių dažniai sukaupti – komuliatyvinėmis. St. lentelės - tai pagal tam tikrą eilučių ir stulpelių sistemą išdėstyta statistinė informacija apie socialinius ekonominius reiškinius. Veiksnys parodo kokį objektą nagrinėjame (rašomas kairėje p.) Tarinys- rodikliai, kuriais apibūdinamas objektas (veiksnys) ir išdėstomas dešinėje pusėje. Pagal sudarymo budą grafikai skirstomi į: diagramas ir st. žemelapius. Diagrama - tai brėžinys, kuriame statistiniai duomenys vaizduojami geometrinėmis figūromis arba ženklais. St. žemelapiai parodo reiškinių paplitimą teritorijoje. St. rodiklis- kiekybinė charakteristika socialinių ekonominių reiškinių ir procesų, jų kokybės įvertinimo sąlygomis. St. rodiklių sistema- sankaupa tarpusavyje besijungiančių rodiklių, turinčių vieno lygio ar kelių lygių struktūrą ir skirta konkretiems statistiniams uždaviniams spresti. Absoliutiniai st. dydžiai- st. rodikliai, spibūdinantys masinių reiškinių dydį svorio, ploto, ilgio, vertės, apimties. Absoliutiniai d. skirstomi į: individualiuosius ir bendruosius Perskaičiavimo formulė:Q =k1Ql + k2Q2 + k3Q3 + ... Santykiniai dydžiai - tai yra dalmuo, gautas padalinus du statistinius dydžius ir charakterizuojantis kiekybinį sąryšį tarp jų. Jie g.b. gaunami lyginant vienavardžius ir nevienavardžius, tačiau tarpusavyje susijusius absoliutinius dydžius. Santykinių dydžių rūšys: 1. plano ar sutarties isipareigojimų vykdymo;2. planinės užduoties vykdymo;3. dinamikos;4. struktūros;5. koordinacijos; 6. intensyvumo;7. ekonominio išsivystymo; 8. palyginimo. Apskaičiavimas: 1. . 2. . 3. (parodo santykinį kitimo greitį pradiniu metu) (parodo santykinį kitimo greitį su prieš tai buvusiu laikotarpiu). 4. . 5. . 6. . 7. . 8. Variacija- visumos vnt. požymio dydžio kitimas, svyravimas. Požymio reikšmių sklaidą apibūdinančios charakteristikos: variacijos užmojis; vidut. tiesinis nuokrypis; dispersija; vidut. standartinis nuokrypis; variacijos nuokrypis; kvartilių skirtumas. Variacinės eilutės simetriškumą ar formą apibūdinančios charakteristikos: vidurkio, modos, medianos išsidėstymas; asimetrijos koeficiantas; eksceso koeficiantas. Vidurkis – apibendrinantis kiekybinis rodiklis, išreiškiantis vienarūšių reiškinių tam tikro varijuojančio požymio tipišką lygį konkrečiomis vietos ir laiko sąlygomis. Vidurkių rūšys: aritmetinis; harmoninis; kvadratinis;progresinis; geometrinis; chronologinis; struktūriniai:moda; mediana. Aritmetinis vidurkis - vienas is labiausiai paplitusių statistinių vidurkių. Jis yra paprastas ir svertinis. Nesugrupuotas . Surašytas į diskretinępasiskirstymo variacinę eilutę . Surašytas į intervalinę pasiskirstymo eilutę Harmoninis vidurkis taikomas tais atvejais, kai yra duotos požymio reiksmes ir is karto duota požymio reikšmių ir dažnumų sandauga St. kvadratinis vidurkis naudojamas dažniausiai modifikuota forma,analizuojant požymių variaciją, Tad siuo atveju jis skaičiuojamas ne is pačių Xi reiksmių, o is jų nuokrypių nuo aritmetinio vidurkio (Xi – X) Chronologinis vidurkis naudojamas dinamikos eilučių vidut. lygiui nustatyti. Geometrinis vidurkis naudojamas dinamikos eilučių vidut. tempams apskaičiuoti. Progresyvinis vidurkis skaičiuojamas iš geriausių požymio reikšmių. Moda (M0) - tai dažniausiai pasikartojanti kintamojo reikšmė duotoje visumoje Mediana - tai ta požymio reikšmė, kuri ranžiruotą pasiskirstymo eilutę dalija i dvi lygias dalis. Kai narių sk. lyginis (n): Kai narių sk. nelyginis (n): Intervalinėje pasiskirstymo eilutėje pirmiausiai randamas medianinis intervalas: . Šiame intervale mediana apskaičiuojama pagal: Aritmetinio vidurkio, medianos, modos tarpusavio santykis: (simetriškas pasiskirstymas); (- kairiašonė asimetrija); (+ dešiniašonė asimetrija); Variacija-tai skirtumas, svyravimas, pakitimas.socialinius ekonominius ir kitus procesus apibendrinantys požymiai ir jų reikšmės yra daugiavariantiški. Jie kinta varijuoja. Pvz: bet kokios firmos darbuotojai skiriasi savo profesija, išsimokslinimu, darbo stažu, amžiumi.Kiekybinio požymio variacijos rodikliai yra požymio reikšmių sklaidos skaitmeninės charakteristikos. Požymio reikšmių sklaidos apie vidurkį dydį apibūdina variacijos rodikliai.Jie skirstomi į absoliutinės ir santykinės. Absoliutiesiems priklauso: variacijos užmojis, vidut. tiesinis nuokrypis, dispersija ir vidut kvadratinis nuokrypis. Variacijos užmojis (R)- tai skirtumas tarp požymio max ir min reikšmės: R=xmax-xmin Vidut. tiesinis nuokrypis () – tai individualiųjų požymio reikšmių absoliutinių nuokrypių nuo vidurkio vidurkinis dydis: kai duomen.nesugrupuoti. kai duom.sugrupuoti. Dispersija (σ2) – tai variantų nuokrypių nuo vidurkio kvadratų vidurkinis dydis: kai duom.nesugrupuoti. kai duom.sugrupuoti. Vidut. kvadratinis nuokrypis (σ) parodo, kiek vidut. požymio reikšmės yra nutolusios nuo vidurkio: Bendroji dispersija (σ2) rodo nagrinėjamos visumos požymio variaciją, priklausančią nuo visų sąlygų. Vidurkinė dispersija () rodo visos visumos požymio variacijos lygį, sąlygojamą visų veiksnių, išskyrus tą veiksnį, pagal kurį buvo atliktas grupavimas: Tarpgrupinė dispersija (σ2) rodo požymio variaciją, sąlygojamą grupavimo pagrindu paimto veiksnio : Determinacijos koeficientas – plačiai naudojamas rodiklis, kuris gaunamas palyginus tarpgrupinę dispersiją su bendrąją dispersija: Koreliacinis santykis – kvadratinė šaknis iš determinacijos koeficiento: Alternatyviųjų požymių skaitinės reikšmės atitinkamai išreiškiamos 1 ir 0. Alternatyviojo požymio vidurkis skaičiuojamas pagal svertinį vidurkį: Alternatyviojo požymio dispersija lygi: Alternatyviojo požymio dispersija įgyja dydžiausią reikšmę, lygią σ2alt=0.25, kai p=μ=0.5 Variacijos koeficientas (V) – tai duomenų tikslumo ir patikimumo matas, kuris apskaičiuojamas kaip vidut. kvadratinio nuokrypio ir aritmetinio vidurkio santykis ir išreiškiamas % : Tai labiausiai paplitęs santykinis sklaidos rodiklis, kuris vertinamas taip: iki 10% - variacija maža; 10-20% - variacija vidut.; 20-30% - variacija didelė; 30% ir daugiau – variacija lab didelė. Visuma laikoma vienarūšė, jei neviršijama 33%. Kuo V mažesnis, tuo visuma vienarūšiškesnė, tuo šios visumos aritmetinis vidurkis yra tikslesnė požymio reikšmes apibūdinanti charakteristika. Asimetrijos koeficientas – taikomas pasiskirstymo eilutės simetriškumui nustatyti: Kai AS=0, tai pasiskirstymo eilutė turi normalų pasiskirstymą. Kai AS>0, tai turime paiskirstymo eilutės dešiniašonę asimetriją. Kai AS

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!