Šio kursinio darbo nagrinėjimas objektas yra pagrindinės šiuolaikinės ekonominės srovės, kurios buvo pradėtos nagrinėti dar prieš Kristų.
Kaip jau minėta, pirmasis specialiai ekonomikos klausimams skirtas veikalas buvo graikų filosofo Ksenofonto (428/7 – 354 pr.Kr.) „Ekonomikosas“, kurio pavadinimas ilgainiui tapo mokslo, nagrinėjančio ūkinius, gamybinius santykius, pavadinimu. Senovės Graikijoje jis reiškė mokslą apie vergvaldžių ūkio tvarkymą, organizavimą.
Dauguma šiandien svarbių ekonomikos klausimų traukė dėmesį visais laikais. Senovės graikų filosofai Platonas (427 – 347 pr.Kr.) ir Aristotelis (384 – 322 pr.Kr.) gvildeno daugelį ūkio reiškinių. Jie domėjosi, kodėl atsiranda valstybė, kaip vyksta darbo pasidalijimas ir kt. Aristotelis nagrinėjo visas savo laikotarpio žinijos sritis; socialiniai – ekonominiai klausimai gvildenami jo veikaluose „Nikomecho etika“ ir „Politika“. Jis pirmasis analizavo jau kai kurias pagrindines politinės ekonomijos problemas – prekės mainomąją ir vartojamąją vertę, aiškino pinigų kilmę ir funkcijas, pinigų virtimo kapitalu sąlygas.
Todėl šiame darbe ir bus nagrinėjamos tokios ekonominės srovės kaip: merkantilizmas, liberalizmas, klasikinė mokykla, ekonominis liberalizmas, socializmas (socialinės kryptys), anarchizmas, krikščioniškosios socialinės srovės, marksistinė ekonomika, keinsizmas ir monetarizmas.
Mano tikslas yra apžvelgti bei surasti skirtumus tarp atskirų ekonomikos srovių nuo pat Senovės ir Viduramžių iki šių laikų ekonominių idėjų.
MERKANTILIZMAS
Jau viduramžiais pradėjo irti natūrinis ūkis. Pirmasis įvykis turėjęs didelę reikšmę mainų santykių plėtotei, buvo kryžiaus karai. Dėl jų įtakos pirmiausia, prasiplėtė prekybos ribos, stipriai buvo paveikti Vakarų Europos gyventojų norai ir skonis. Kryžiaus karai iš karto į pirmą vietą iškėlė prekybinę pajūrių miestų, ypač Italijos, reikšmę. Miestų klestėjimas į ekonominį gyvenimą įnešė daug naujų veiksnių. Greitai praturtėjus Italijos miestams, paaiškėjo, kad be žemės, esama naujo tautos turto šaltinio – prekybos. Šie nauji ekonominiai santykiai iškėlė piniginio kapitalo reikšmę.
Svarbiausia iš to išsivysčiusi sritis, į kurią tuo metu buvo išsiplėtusi valstybės kontrolė, buvo prekyba, dėl ko ir pats istorijos laikotarpis vadinamas merkantilizmo laikotarpiu. Tai ekonominių pažiūrų sistema, pabrėžianti mainų ir prekybos, kaip tautos gerovės šaltinio, bei aukso svarbą, ypač skatinant eksportą...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!