Ekonominė mintis senovėje. Ekonominių teorijų istorijos mokslo objektas, turinys ir uždaviniai

1.1. Ekonominės minties sąvoka.
Bet kuris mokslas yra istorinis ir bet kuri žmonių veikla neišvengiamai remiasi ankstesniųjų kartų patirtimi. Skirtumas tik tas, kad gamtos ar tiksliųjų mokslų istorijoje išskirtinis dėmesys skiriamas faktų istorijai. Tuo tarpu socialinių mokslų (tame tarpe i ekonomikos) istorijoje pirma vieta skiriama idėjų istorijai.
Suprantama, ekonominė veikla veikia idėjų formavimosi procesą: aplinka, ūkinio gyvenimo faktai yra svarbi informacija žmogaus loginiams samprotavimams. Ūkinio gyvenimo faktai ir įvykiai sukelia tam tikras praktines ir teorines kliūtis, kurias būtina pažinti bei įveikti. Ūkinio gyvenimo faktai pasako, kas buvo. Jie taip pat yra svarbi priemonė numatyti, kas galėtų įvykti ateityje. Faktai ir įvykiai padeda atsirasti idėjoms.
Vien faktų nepakanka, norint išsiaiškinti idėjų atsiradimą, tuo labiau grynai teorinių idėjų atsiradimą. Iš tikrųjų, jei idėjas nulemtų vien tik laikas ir vieta (aplinka), tai sunku paaiškinti, kaip tuo pačiu metu ir toje pačioje aplinkoje atsiranda ne tik skirtingos, bet ir visiškai priešingos teorijos (pvz. Ž. Sėjaus ir Dž. Sismondžio teorija arba K. Markso ir Š. Deličio teorija). Su kokiomis istorinėmis aplinkybėmis galima būtų sieti i tai, kad ribinio naudingumo teorija atsirado vienu metu dviejuose skirtinguose kontinentuose – Europoje i Amerikoje.
Todėl ekonomių teorijų istorijoje apie faktų istoriją bus kalbama tiek, kiek tai padės suprasti vienos ar kitos teorijos susiformavimą ir tolesnį išplitimą.
Ekonomistas – teoretikas atliekas šias ekonominio gyvenimo pažinimo funkcijas:
1. Stebi aplinką, fiksuodamas ekonominius faktus ir įvykius.
2. Faktus ir įvykius susistemina, nustatydamas jų tarpusavio sąveiką.
3. Formuluoja tam tikrus principus, teorijas.
Toks ekonominės analizės eiliškumas, kada remiamasi atskirais faktais ir įvykiais, žiniomis apie juos ir jų apibendrinimo išdavoje formuluojamos tam tikros teorijos, yra vadinamos indukcijos metodu.
Priešingas ekonominės analizės eiliškumas, kada ekonominės teorijos formuluojamos pagal logikos taisykles, priimtinus samprotavimo būdus ir tik vėliau, reikalui esant, jos tikrinamos faktais, yra vadinamos dedukcijos metodu. Suprantama, kai kurios loginiais samprotavimais sukurtos teorijos yra patvirtinamos faktais, o kai kurias iš jų ūkinė tikrovė gali atmesti. Tai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!