Klasės auklėtojas ir auklėtinio šeima

Prabėgus daugiau nei dešimtmečiui po Lietuvoje pradėtos fundamentalios švietimo reformos, ugdymo srityje įvyko nemažai pokyčių. Dabartinės Lietuvoje vykstančios kaitos paskirtis – ne pateisinant įteisinti susiformavusias socialines bei ideologines struktūras, bet duoti pagrindą dinamiškai atsinaujinančiai visuomenei, atvirai, demokratiškai bei kritiškai visuomenės sąmonei, kurios centre - gebanti, savarankiška, kūrybinga, kritiškai mąstanti, pasižyminti visapusiškais gebėjimais, asmenybė. Pakito ne tik vaikų ugdymo organizavimo modelis, bet ir požiūris į patį ugdytoją.
Kadangi pirmoji ir svarbiausioji vaiko auklėjimo – mokymosi bei integracijos į pasaulį institucija – šeima, tai jai visuomenėje yra skiriamas nemažas dėmesys. Šeima gana savitas bei sudėtingas, sąlyginai uždaras socialinis – psichologinis vienetas, kurio pagrindiniai tikslai – vaikų gimdymas bei jų auklėjimas. Tėvai perėmę auklėtojo pareigas ne tik tenkina vaikų fiziologinius poreikius, bet ir perduoda ne tik šeimos, bet ir visos tautos tradicijas, skiepija vertybes. Tik šeimos dėka sukuriamas ir išsaugomas tautos identitetas, jos kultūros paveldas ir tradicijos (Laužikas, 1974). Kitaip tariant, šeima – tai miniatiūrinė visuomenė, nuo kurios darnumo bei sklaidos priklauso visos visuomenės saugumas (Leliūgienė, 1997). Kita labai svarbi vaiko socializacijos institucija – mokykla, visapusiškai veikianti vaiko vystymąsi. Kartu su šeima, mokykla sudaro tinkamas sąlygas plėtotis vaiko asmenybei, paruošia jį tolesniam gyvenimui, integravimuisi į visuomenę (Leliūgienė, 1997).
Šiandien galima pastebėti, kad itin nemažas dėmesys yra skiriamas vaikams su negalia. Švietimo sistemos pokyčiai iš esmės pakeitė pedagogų funkcijas bei vaidmenis pastarųjų atžvilgiu. Nustatyta, kad bendrojo ugdymo, tame tarpe ir klasės auklėtojų, bei specialiųjų pedagogų santykiai daro didžiausią įtaką bendradarbiavimo efektyvumui tenkinant mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius. O kad visa tai vyktų dar efektyviau, būtinas ir vaiko šeimos įsitraukimas. Abiejų pusių bendradarbiavimas palengvina informacijos, turimų žinių sklaidą, padeda išsiugdyti reikiamus įgūdžius. Bendradarbiavimo procesas, tenkinantis specialiuosius ugdymosi poreikius, įtakoja kur kas pozityvesnes bendrojo ugdymo pedagogų nuostatas neįgaliųjų mokinių atžvilgiu, padeda jiems lengviau integruotis. Šiame procese ne paskutinis vaidmuo tenka klasės auklėtojui.
Plėtojant šias idėjas, būtina siekti visapusiško klasės auklėtojo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!