Kančios prasmė lietuvių literatūroje

Kančia, pasak dabartinės lietuvių kalbos žodyno, yra „kančia, skausmas“. Apibrėžimą papildo žodžio „kentėti“ apibrėžtis: „kentėti – turėti kantrybės, būti vargingoje padėtyje, tverti.“ Kalbant apie kančios prasmę, raktinis žodis būtų tverti. XIX a. vokiečių filosofas Frydrichas Nyčė yra pasakęs: žmogus gali ištverti bet kokį išbandymą, jeigu turi tikslą. Kitaip tariant, kančia prasminga tuomet, kai yra dėl ko kentėti. Na, bet pakaks samprotavimų. Laikas pažvelgti į lietuvių literatūrą, kurioje atskleidžiama kančios prasmės problematika. Gyvenimo kančia – beprasmybė. Tokia mintis formuluojama lietuvių prozos novatoriaus, egzistencialisto ir išeivijos rašytojo Antano Škėmos romane „Balta drobulė“. Jam antrina jauniausias lietuvių literatūros klasikas, poetas egzistencialistas Vytautas Mačernis – jo kūryboje kančia yra būtina egzistencinė sąlyga, žmogiškosios būties pagrindas. Tuo tarpu XX a. vidurio literatūrologas, dramaturgas, prozininkas ir poetas Balys Sruoga memuarų romane „Dievų miškas“ atskleidžia beprasmės, žiaurios ir negailestingos kančios nacių koncentracijos stovykloje.
Lietuvių literatūros klasiko, egzistencialisto A. Škėmos amžininkai teigė, jog Škėma mylėjo visa, kas jauna, nauja. Jam rūpėjo į lietuvių prozą atnešti naujoves, atverti naują prozos pasaulėvaizdį. Ryškiausiu Lietuvos egzistencialistu vadinamas rašytojas kaip pagrindinę žmogaus būties kančios priežastį formuluoja pasaulio absurdą, beprasmybę. Šiuo atveju išraiškingas filosofinio romano „Balta drobulė“ moto: „Palaiminti idiotai, nes jie yra laimingiausieji žmonės žemėje.“ Tai tarsi netiesiogiai pabrėžia sąmoningo žmogaus būties tragediją, kančią – protaujantis, mąstantis žmogus negali būti laimingas. Jis – pasmerktas kančiai. Įtakos Škėmos kūrybai neabejotinai turėjo ir jo katastrofų laikotarpių patirtys, vertusios jį pastoviai keisti savąjį kraštą. pirmojo karo metais jis privalėjo pasitraukti į Rusiją, po to – į Ukrainą. 1921 m. grįžo į Lietuvą, studijavo mediciną, teisę, o atrodo save teatre. Tiesa, po Antrojo pasaulinio karo, 1949 m., Škėma, bėgdamas nuo sovietinio rėžimo, emigravo į JAV, o ten susidūrė su skaudžia ir jam nepriintina vakarietiška kultūra, suformavusi jo katastrofinio laikotarpio požiūrį, kurį akivaizdžiai atspindi garsiausias jo romanas „Balta drobulė“. Pagrindinis romano veikėjas Antanas Garšva – didžiojo Niujorko viešbučio...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!