Fikai priklauso šilkmedinių šeimai.Tropiniuose ir subtropinuiose kraštuose auga apie1000 šios genties rūšių.Tai visžaliai iki 40 – 60 m aukščio medžiai, krūmai ir lianos.
Kambariuose dažniausiai auginamas stambialapis fikas, kilęs iš Rytų Indijos. Lapai stambūs, elipsiški, odiški, tamsiai žali, žvilgantys, 20 – 30 cm ilgio ir 10 – 15 cm pločio, apatinė jų pusė šviesiai žalia. Pažeidus stiebą ar lapą, sunkiasi baltos lipnios sultys, kuriose yra kaučiuko. Augalas auga labai sparčiai. Palankiomis sąlygomis kas savaitę išauga po vieną lapą. Savaime beveik nesišakoja, kad šakotųsi,pavasarį reikia pritrumpinti viršūnę. Iš lapų pažastų greit pradeda augti nauji ūgliai.
Dauginimas. Kambaryje auginamas fikas nežydi. Sėklų išsirašoma iš tropikinių kraštų, bet kambariuose ir šiltnamiuose fikai sėklų neišaugina, todel dažniausiai dauginami vegetatyviniu būdu: viršūniniais ir stiebo auginiais. Viršūniniai auginiai ruošiami iš ūglių viršūnių. Stiebas supjaustomas taip, kad kiekvienoje dalyje būtų po vieną lapą. Apatinis pjūvis daromas žiemiau lapo, paliekant pusę tarpubamblio, viršutinis – 2 – 3 cm. virš lapo. Auginiai šaknydinami smėlio ir durpių mišinyje apba vandenyje. Prieš sodinant jie kelias valandas palaikomi šiltame vandenyje, kad išbėgtų ir išsiplautų lipnios sultys. Lapas prieš sodinant lengvai susukamas ir pririšamas prie kuoliuko, kuris smeigiamas į substratą kartu su auginiu. Prieš sodinimą auginius 8 –12 valandų pamirkyti heteroauksinio tirpale.Tinkamiausias laikas dauginti kovo – balandžio mėn. Auginiai įsišaknija per 4 – 5 savaites.Laikoma šiltoje ir šviesioje vietoje.
Iki 3 metų augalai persodinami kasmet, o suaugę kas 3-4 metai.Gerai augantys fikai tręšiami išrūgusiomis karvių, paukščių mėšlo srutomis. Jų neturint, tręšiama mineralinių trąšų mišiniuu ( 2 g. amonio salietros, 1 g. kalio druskos, 2 g. superfosfato litrui vandens ). Prieš tręšiant reikia gerai palieti vandeniu. Pavasarį ir vasarą intensyvaus augimo periodas. Tinka silpnai apšviesta patalpa. Augalas reguliariai pasukamas per savaitę maždaug 45 kampu, kad vienodai augtų.Kai truksta maisto medžiagų, lapai smulkieja, raukšlėjasi.Pavojinga per stipri saulė ir skersvėjai, nes puola voratinklinės erkutės, skydamariai, baltasparniai. Voratinklinės erkutės dažniausiai...
Šį darbą sudaro 1738 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!