Dracenų, jukų ir kordilinų įvairovė

Kiekvienas žmogus nori matyti gėlę ne tiktai namuose, bet ir darbe ar kitoje aplinkoje. Gėlės teikia estetinį pasigėrėjimą, turtina emocinius įspūdžius, mažina nervinę įtampą.
Dažnai žmogus jas renkasi tokias, kurias lengviau prižiūrėti, mažiau laistyti ar tręšti ir kurios nėra reiklios šviesai bei šilumai. Vienos iš tokių gėlių būtų: dracenos, jukos bei kordilinos. Tokias gėles lengva prižiūrėti, nes jos neturi ypatingai išskirtinų poreikių jų priežiūrai.
Taigi, šio mano darbo tikslas yra: sudaryti dracenų, jukų ir kordilinų rūšių asortimentą.
Užduotys:
1. išanalizuoti agavinių šeimos bruožus;
2. Išanalizuoti dracenų, jukų bei kordilinų bioekologines ir morfologines savybes, bei jų ypatumus.
1. Agavinių šeimos bruožai
Kordilina, dracena, juka priklauso agavinių šeimai. Šioje šeimoje yra apie 550 rūšių (18 genčių). Tai tropikų ir subtropikų augalai. Auginami kambariuose ir šiltnamiuose, o pietiniuose rajonuose ir atvirame grunte. Dauguma su šakniastiebiais, retai su liemeninėmis šaknimis. Vienų augalų stiebas aukštas, medžio pavidalo, jam būdinga antrinis storėjimas (Dracaena draco – iki 20 m aukščio ir 12 – 14 m skersmens), kitų žemas, su siaurų bekočių pamatinių lapų skrotele (jie dažnai stori, mėsingi). Žiedai dideliuose žiedynuose (varpose arba šluotelėse), dvilyčiai, taisyklingi arba kiek netaisyklingi, dažniausiai dideli. Apyžiedis šešialapis. Iš dviejų ratų, vainikėlio pavidalo, jo lapeliai laisvi arba jų pamatinės dalys suaugusios. Kuokeliai 6, išsidėstę dviem ratais, priaugę prie apyžiedžio lapelių. Piestelė iš trijų suaugusių vaislapėlių, mezginė viršutinė arba apatinė, trilizdė. Vaisius – dėžutė arba uoga.
Agavinių šeimą sudaro Dracaenoidea ir Agavoideae pošeimiai. Anksčiau pirmasis buvo priskiriamas prie lelijinių, antrasis – prie amarilinių šeimos.
2. DRACENA
(Dracaena)
Dracena savaime auga Afrikos ir Azijos tropikuose bei subtropikuose. Priskaičiuojama apie 150 rūšių, augančių kaip medžiai ar krūmai.
Dracenas labiausiai puošia lapai, daugumos veislių lapai lancetiški, iškilūs, ar galintys issilenkti, įvairaus pločio, dryžuoti ar įvairių žalių atspalvių. Lapai neturi lapkočių, jie yra prisitvirtinę pavieniui aplink stiebą. Kai kurių rūšių lapai gali užaugti iki 1,5 m. Senesnių individų apatiniai lapai gali nudžiūti; taip pat atsiranda nuogas stiebas su lapų...

Daugiau informacijos...