Algologija - teorija apie dumblius

Kilusi iš melsvabakterių. Bentosiniai dumb., prisitvirtinę prie substratų. Žinoma apie 10 tūkst. Rūšių. Jūriniai dumb. Gėlavandeniai, šaltiniuose, švariuose upeliouse. Gyvena mezotrofiniuose vandenyse. Gyliausiai gyvenantys dumb.
Bendra charakteristika: eukariotiniai dumb.; neturi judrių gyvenimo stadijų; chlorofilas a ir d; turi fikobiliproteinas; chloroplastus dengia 2 memb., tilakoidai išsidėstę pavieniai.Gniužulai: didelė gniužulų formų įvairovė: kokoidinė, siūlinė, šakotasiūlė ir tt., išskyrus monadinė. Kokoidinė- gali būti pavieniai, sudaryti kolonijas šakotas. Palmelinė- kokoidinės ląstelės susitelkusios į kolonijas-yra bentosai. Siūlinė- būdingesnė paprasta nešakota, šakotasiūlė ir įvairiasiūlė; augimas epikalinis. Plokštelinė- jūriniams dumbliams. Pseudoparenchiminė struk.- gėlavandeniams dumbl.;keli lątelių sluoksniai išsidėstę plokštelėm.Pigmentai: chlorofilas a ir kai kuriems d. Būdingi fikobiliproteinai: fikocianas, fikoeritrinas, alofikocianas.
Chloroplastai: įvairių formų:juostiški, žvaigždiški. Padengti 2 memb. Tilakoidai pavieniai chromolazmoje. Chloroplastai išsidėstę periferinėje dalyje arba citoplazmoje.Asimilacijos produktai: riebalai ir floridėjų krakmolas, kaupiamas citoplazmoje grūdelių pavidalu.
Sienelė: iš pektino ir celiuliozės. Sudėtingesni turi 2 sluoksnius, o kokoidiniai tik pektiną.Judėjimas: neturi judrių stadijų. Ameboidinis sporų jud. Ir spermacių anaboidiškas jud.Daugynimasis: vegetat.- kokoidinėms, siūlinėms dalijantis pusiau, plokštelinės struk. Nelyt.- tetrasporomis ir monosporomis. Formuojasi sporangėse. Sporangės išsidėsčiusios ant šoninių šakučių tarp žievinių šakučių. Lyt.- oogamijos būdu. Moteriski lyties organai- karpogonė, cia glūdi vienas kiaušinėlis, kiekviename anteridyje subręsta po vieną pliką, be žiuželių vyr.ląstelą-spermacį. Karpogonės ir anteridziai venu dumblių išauga ant to paties augalo, kitų ant skirtingų augalų trumpų šoninių šakelių viršūnėse.Gyvenimo ciklas: 3 fazės ciklas. Sporofitas vidūrinė stadija, gametofitas,gominokarpas(karposporofitas). Gominokarpas formuojasi 2 būdais.(:) gominoblastiniai(sporogeniniai) siūlai, jie susiformuoja dalijantis zigotai arba iš auksiliarinių ląstelių. Auksiliarinė ląst. išsidėsčiusi šalia korpogonio vadinasi prokarpis. Karposporos susiformuoja iš gominoblastinių siūlų, iš karposporų išauga sporofitai. Izomorfinė kartų kaita: sporofitas ir gametofitas morfologiškai vienodi; gametofitas susiformuoja ant gametofito. Heteromorfinis: sporofitas ir gametofitas skirtingi.
Daugiausia judrūs,rečiau nejudrūs, vienaląsčiai arba kolonijiniai žiuželiniai dumbliai. Ląst.ovališkos, kiaušiniškos.. Ląst.plikos ar su apvalkalėliu, kartais šarvelio pavidalo. Vagelių susikirtimo vietoje yra žiuželiai, du ar vienas. Chromatoforai-disko pavidalo arba jų visai nėra, pirenoidai ir akutė taip pat būna ne visose formose.būna...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!