Botanikos teorija

Goldžio aparatas susideda iš atskirų elementų, vadinamų Goldžio kūneliais arba diktiosomomis. Jų skaičius įvairių tipų ląstelėse labai nevienodas - nuo vienos iki kelių šimtų. Kiekviena diktiosoma susideda iš 4-8 membrana apribotų plokščių maišelių, vadinamų cisternomis. Jų skersmuo 1-2 mikromilimetrai, o išsidėstymas diktiosomoje primena lėkščių krūvelę. Nors diktiosomoje cisternos išsidėstę labai glaudžiai, tačiau jos nekontaktuoja. Tarp jų yra 10 nanommilimetrų storio plėvelė, kurios cheminė prigimtis nežinoma. Manoma, kad ji pritvirtina vieną cisterną prie kitos ir taip jos išsilaiko kartu. Diktiosomos turi dvi skirtingas puses - regeneracijos ir sekrecijos. Regeneracijos pusėje formuojasi naujos cisternos. Sekrecijos pusėje išsiskiria sekretai, kurie susidaro regeneracijos pusėje.
Goldžio aparatas atlieka sekretų sudarymo ir išskyrimo funkciją, padeda susidaryti citoplazminei membranai, dalyvauja augimo ir regeneracijos procesuose. Jame susidaro glikoproteinai, glikolipidai, taip pat junginiai, būtini ląstelės sienelės polisacharidų (pektinų, hemiceliuliozės) ir augalinių gleivių (šaknies šalmelio gleivių, vabzdžiaėdžių augalų vabzdžių gaudymo gleivių) sintezei.
Goldžio aparatas augalinėse ląstelėse paprastai yra arti branduolio.
Dažniausiai epidermis būna vienasluoksnis audinys (pasitaiko ir daugiasluoksnis epidermis), susidedantis iš plokščių keturkampių arba ištįsusiųląstelių. Jų sienelės celiuliozinės, nevienodo storumo: išorinės gerokai storesnės, persunktos kutinu, vidinės plonos, bet su langeliais ir plazmodezmomis. Panašios sandaros yra ir šoninės sienelės, tik jos dažnai dar banguotai išsilanksčiusios. Dėl to ląstelės tarpusavyje geriau susijungia, audinys būna stipresnis ir elastingesnis. Epidermį sudaro gyvos, tarpusavyje glaudžiai prigludusios, stipriai vakuolizuotos ląstelės, kuriose yra leukoplastų, chloroplastų, citoplazma, protoplastas, branduolys, žiotelės ir kitos pagalbinės ląstelės.
Epidermis reikalingas tam, kad apsaugoti visus augalo organus nuo nepalankių aplinkos poveikių: per didelio įšilimo, išdžiūvimo, žymesnių temperatūros svyravimų ,mechaninių sužalojimų, taip pat nuo bakterijų, grybų kenkėjų.
Jaunų epidermio ląstelių protoplastas pro išorinę sienelę išskiria skystą kutiną, kuris ląstelių paviršiuje sukietėja, sudarydamas kutikulą. Ji padengia visą epidermį ir dar geriau apsaugo augalą. Kutikula būna įvairaus storumo. Labai stora kutikula dažniausiai būna dykumų ir smėlynų augaluose (bet kai kurių pelkių augalų taip pat gali būti stora). Vandeninių augalų vandenyje pasinėrusiuose...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!