Erškėtinių (Rosaceae) šeimos slyvinių (Prunoideae) ir obelinių (Maloideae) pošeimių dekoratyviniai krūmai ir jų panaudojimas žel

Sunku įsivaizduoti šiuolaikinę žmogaus gyvenamąją ir darbo aplinką be dekoratyvinių želdynų. Naujoms statyboms, erdvėms ir gražiems pastatams, naujiems keliams reikalingas tinkamas žaliasis rūbas. Beveik kiekvienoje naujoje gyvenvietėje ar mieste kuriami nauji parkai, skverai, apželdinami nauji centrai ir kompleksai. Gražiai išplanuoti nauji rajonai, gyvenvietės, parkai bei skverai, dirbtiniai vandens telkiniai ir kalvos praturtina miesto ar kaimo aplinką.
Daug įvairių dekoratyvinių augalų, kurie puošia aplinką, priklauso erškėtinių (Rosaceae) šeimai. Pasaulyje užregistruota apie 120 genčių ir virš 2000 rūšių šios šeimos augalų. Lietuvoje nustatyta 17 genčių ir 80 rūšių. Šios šeimos atstovai paplitę visame pasaulyje. Tai visžaliai bei lapus numetantys medžiai ir krūmai, krūmokšniai ir žolės. Erškėtinių šeimos augalai pasižymi ne tik dekoratyvumu, bet ir didele vaisių įvairove. Šią šeimą sudaro 4 pošeimiai: lanksviniai (Spiraeoideae), erškėtrožiniai (Rosoideae), obeliniai (Maloideae) ir slyviniai (Prunoideae).
3. Darbo tikslas ir uždaviniai
Darbo tikslas – susipažinti su erškėtinių (Rosaceae) šeimos slyvinių (Prunoideae) ir obelinių (Maloideae) pošeimių dekoratyvinias krūmais bei jų panaudojimu želdynuose.
Darbo uždaviniai:
• Susipažinti su erškėtinių (Rosaceae) šeimos augalų morfologiniais požymiais;
• Aprašyti slyvinių (Prunoideae) ir obelinių (Maloideae) pošeimių svarbiausias gentis, rūšis bei vesles;
• Susipažinti su slyvinių (Prunoideae) ir obelinių (Maloideae) pošeimių dekoratyvinių krūmų pritaikymu želdynuose;
• Išskirti dažniausiai Lietuvoje auginamų slyvinių (Prunoideae) ir obelinių (Maloideae) pošeimių dekoratyvinių krūmų veisles.
4. Erškėtinių (Rosaceae) šeimos augalų morfologiniais požymiai
Žiedynai ciminiai ir raceminiai (dažniausiai kekė). Žiedai taisyklingi, dvilyčiai, dažnai stambūs. Apyžiedis sudėtinis. Taurelę sudaro 5, rečiau 4, suaugę taurėlapiai. Kartais taurelė turi potaurį, kurį sudaro prie taurelės priaugę pažiedės. Vainiklapiai laisvi, 5 arba 4, prisitvirtinę prie hipantijos1 krašto. Hipantija gali būti įvairios formos: dubenėlio, varpelio, taurės, ąsotėlio. Hipantija pasižymi erškėčio (Rosa sp.) genties rūšių žiedai. Tų augalų rūšių, kurioms būdinga apatinė mezginė, hipantija suauga su mezginės sienelėmis. Todėl subrendęs vaisius tampa sultingas (kriaušė, obuolys). Žiede kuokelių daug, išsidėsto keliais ratais, laisvi. Vaislapynas apokarpinis arba cenokarpinis. Vaislapėlių žiede gali būti nuo daugelio iki vieno. Kiekvienas vaislapėlis turi du...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!