Bastutinių šeimos vaistiniai ir maistiniai augalai

Bastutinių šeimos augalai (lot. Brassicaceae) – magnolijūnų skyriaus augalų šeima. Augalai vienmečiai, dvimečiai arba daugiamečiai, žoliniai, rečiau puskrūmiai, turintys pražanginius lapus ir liemenines šaknis. Žiedus sudaro 4 taurėlapiai ir 4 spalvoti vainiklapiai. Žiedai susitelkę kekėse, žiedyno ašis žydėjimo pradžioje trumpa, vėliau, vaisiams bręstant, pailgėja. Vaisius – ankštara arba ankštarėlė, atsiverianti dviem sąvaromis. Bastutinių šeima gana svarbi ūkiniu požiūriu. Šeimoje yra daržovių (ropė, kopūstas, ridikas), aliejinių (rapsas, garstukas), prieskoninių (krienas), vaistinių, medingų, dekoratyvinių augalų, o taip pat laukų ir daržų piktžolių. Šeimoje yra apie 350 genčių ir apie 3000 rūšių. Paplitę visame pasaulyje, didžiausia įvairovė Šiaurės pusrutulio vidutinėse platumose, Viduržemio jūros regione, pietvakarių ir vidurinėje Azijoje. Lietuvoje užregistruota 40 genčių ir 87 rūšys.
Naujausiais mokslinių tyrimų duomenimis, kai kurios daržovės turi cheminių medžiagų, skatinančių ląstelių pažeistos DNR atsistatymą, taip apsaugodamos organizmą nuo vėžinių susirgimų.
JAV Džordžtauno Universiteto Medicinos centro mokslininkai žurnale „Britų žurnalas apie vėžį“, neseniai paskelbė laboratoriniais tyrimais pagrįstus rezultatus, kad medžiaga, vadinama indol-3-karinoliu (I3C), randamas brokoliuose, žiediniuose kopūstuose, gūžiniuose kopūstuose ir chemikų vadinama genisteinu, žmogaus organizme padidina proteinų, atsakingų už pažeistos ląstelės DNR atstatymą, kiekį.
Kad daržovės, ypač bastutinių šeimos, sumažina vėžinių susirgimų riziką ir tinka vėžio profilaktikai, buvo pastebėta ir ankščiau, tačiau molekuliniame lygyje cheminiai procesai, vykstantys ląstelėje, buvo detaliau ištirti tik dabar.
Bastutinių šeimoje vaistinių augalų nėra daug, tačiau jie gana vertingi.
Vaistiniai augalai - tai gydomųjų savybių turintys augalai ir patys pirmieji vaistai žmonijos istorijoje. Augalai, iš kurių paruoštais vaistais gydomi žmonės ir gyvūnai, vadinami vaistiniais, o gydymas jais – fitoterapija. Gydomąją galią turi augalų eteriniai aliejai, karčiosios ir rauginės medžiagos, vitaminai, mineralinės ir skaidulinės medžiagos, gliukozidai ir kitos medžiagos.
Augaliniu maistu maitinasi kone visa žmonija, o kai kurių rajonų gyventojai minta beveik vien tik augalais. Iš tinkamai parinktų įvairiomis proporcijomis augalų žmogaus organizmas gali gauti pagrindinių maisto medžiagų: baltymų, riebalų, angliavandenių, teikiančių energiją bei atstatančių pagrindines medžiagų apykaitos metu suoksidintas medžiagas....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!