Augalai, jų makro ir mikroelementai. Augalų biologinė reikšmė

Tinkamai augalų mitybai reikalingi tam tikri elementai. Būtinųjų elementų trūkumas sukelia augalo mirtį.
N
NO3-, NH4+
Yra nukleorūgščių, baltymų, chlorofilo ir kofermentų sudėtyje.
Kalis
K
K+
Fermentų kofaktorius; dalyvauja vandens balanso bei žiotelių varstymosi reguliavime.
Kalcis
Ca
Ca2+
Reguliuoja ataką į dirgiklį ir medžiagų judėjimą pro citoplazminę membraną; dalyvauja ląstelių sienelių formavimesi ir jų stabilumo palaikyme.
Fosforas
P
H2PO42-
Yra nukleorūgščių, ATP ir fosfolipidų sudėtyje.
Magnis
Mg
Mg2+
Yra chlorofilo sudėtyje, aktyvuoja daugelį fermentų.
Siera
S
SO42-
Yra aminorūgščių ir kai kurių kofermentų sudėtyje.
Mikroelementai
Galežis
Fe
Fe2+, Fe3+
Yra citochromo, reikalingo ląstelėms kvėpuoti, sudėtyje.
Manganas
Mn
Mn2+
Aktyvuoja kai kuriuos fermentus, pvz., tuos, kurie dalyvauja Krebso cikle.
Boras
B
BO33-, B4O72-
Dalyvauja nukleorūgščių sintezėje, hormoninio signalo perdavime ir membranų funkcijose.
2. Kaip pernešamos organinės medžiagos, kokią įtaką tam turi simbiotiniai ryšiai?
Kai mineralai pernešami pro plazminę membraną, ATP naudojantis siurblys vandenilio jonus siurbia iš ląstelės. Tai sukuria elektrocheminį radientą, dėl kurio kalio (K+) ir kiti teigiamą krūvį turintys jonai prasiskverbia pro membraną per kanalo baltymą. Neigiamą krūvį turintys jonai (I-) gali prasiskverbti pro membraną per baltymą nešiklį kartu su vandenilio jonais, judanciais pagal savo koncentracijos gradientą. Kadangi augalai negali pasisavinti atmosferoje esančio azoto jie arba siurbia iš dirvožemio nitratus arba naudojasi dviem simbiozės būdais: vieni turi šaknis užkrėstas Rhizobium genties bakterijomis, kurios vykdo azoto fiksaciją; kito tipo simbiozė vadinama mikorize (grybas+augalo šaknys).
Yra dar ir augalai epifitai, jie raikalingą azotą gauna virškindami vabzdžius (musėkautas, saulašarė). Taigi simbiotiniai ryšiai augalams padeda iš aplinkos imti mineralines medžiagas.
3. Medienos (ksilemos) sandara.
Miediena susideda iš indų narelių,porų ir tracheidžių.
4. Vandens potencialas.
Vanduo juda iš tos vietos, kur vandens potencialas didesnis,į tą vietą, kur jis mažesnis. Ląstelėje vandens potencialą nulemia du veiksniai, o nuo vandens potencialo savo ruožtu priklauso, kuria kryptimi vanduo judės pro plazinę membraną. Šie veiksniai susiją su: vienoje ir kitoje membranos pusėje esančio vandens slėgio skirtumu; tirpių medžiagų koncentracija vienoje ir kitoje membranos pusėje.
5. Šaknies slėgis.
Nepaisant to, kokiu keliu vanduo patenka į šaknįm jis priteka į jos ląsteles tik tada, kai jų osmosinis potencialas yra didesnis, t. y., kai jų vandens potencialas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!