Grybų vaidmuo aplinkoje

Grybai – viena iš eukariotų karalysčių. Požymiai: nejudrumas, neribotas augimas gilyn, ląstelės sienelės su chitinu, heterotrofinė mityba, glikogenas – atsarginis angliavandenis, ypatingi lytinio dauginimosi ciklai.
Tai atskira žemesniųjų augalų grupė, kuriai priklauso apie 100 tūkst. rūšių. Grybai neturi chlorofilo ir minta gatavomis organinėmis medžiagomis.
Grybo gniužulą sudaro plonos gijos – hifai, kurių visuma vadinama miceliu, arba grybiena. Daugumos grybų skersinės pertvarelės dalija hifus į atskiras ląsteles, bet kai kurie grybai (pelėsis) pertvarelių neturi. Jų grybiena sudaro viena didžiulė, turinti daug branduolių ląstelė. Pagal maitinimosi būdą grybai skirstomi į parazitus, saprofitus ir simbiontus. Parazitiniai grybai auga ant gyvo organizmo, žuvus šeimininkui, kartu žusta ir jie. Parazitiniai grybai (valkčiagrybis, kūlės, fitoftora, skalsės ir kt.) dažniausiai auga ant augalų, rečiau ant gyvūnų. Yra ir tokių rūšių, kurios gali augti ant negyvų organizmų. Pavyzdžiui, pintis is pradžių apsigyvena ant gyvo organizmo, o jam nunykus, minta negyvais jo audiniais. Saprofitai (pelėsis, baravykai, pievagrybiai ir kt.) minta negyvomis organinėmis medžiagomis, bet kartais kai kurios rušys geba maitintis gyvais substratais. Kepurėtieji grybai (lepšės, raudonviršiai ir kt.) vadinami dar simbiontais, nes jiems būdingas artimas sugyvenimas su augalais, teikiant vienas kitam naudą (simbiozė), konkrečiai: grybo micelio – su augalo saknimis (mikorizės, arba grybašaknės, reiškinys). Grybiena teikia augalui azotą, fosforą ir kitas mineralines medžiagas, o iš jo gauna angliavandenius, kurie susidaro aukštesniuosiuose augaluose vykstant fotosintezei.
Dauguma grybų dauginasi sporomis, kurios vienu grybu (pelėsio) susidaro tam tikrose talpyklose, vadinamose sporangėmis, kitų (pelėjūno, galvenio ir kt.) – grybienos išaugose. Kepurėtųjų grybų sporos susidaro vaisiakūniuose. Pievagrybių, ūmėdžių ir kai kurių kitų grybų sporos – kepurėlės lakštelių paviršiuje. Tokie grybai vadinami lakštabudiniais. Baravykų, kazlėkų, lepšių sporos susidaro siauruose kepurėlės vamzdeliuose. Tokie grybai vadinami skylėtabudiniais. Kai kurie grybai dauginasi vegetatyviškai – grybienos dalimis. Daugelio kepurėtųjų grybų vaisiakūniai (kotas ir kepurėlė) yra vertingi maisto produktai. Iš valgomųjų grybų vertingiausi yra baravykai, grūzdai, lepšės, voveraitės ir kt. Nuodingi, pavojingi zmogaus...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!