• Šiandien grybų priskaičiuojama virš 100 tūkst. rūšių. Grybai naikina vertingus meno kūrinius, sudėtingiausią aparatūrą, griauna namus, ardo tiltus, skandina laivus. Kai kurių grybų sporoms nebaisūs 150° C šalčiai, net aviacinis benzinas. Kita vertus, iš grybų gaminami antibiotikai, vitaminai, augimo stimuliatoriai, fermentai, organinės rūgštys, preparatas boverinas, naikinantis žalingus vabzdžius.
• Rasti suakmenėję baravykinių eilės grybai rodo, kad jie gausiai augo prieš 150 milijonų metų.
• Išskiriami į atskirą pasaulį - karaliją. Grybai, kitaip negu augalai, neturi chlorofilo ir minta gatavomis organinėmis medžiagomis, vykstant medžiagų apykaitai, nesusidaro tipinga augalams medžiaga asparaginas. Grybas - sudėtingas organizmas – nei augalas, nei gyvūnas. Grybams būdinga savitas aromatas, spalvingumas, didumas.
• Grybams reikalingos mineralinės druskos: anglis, azotas, fosforas, kalis ir mikroelementai:geležis, manganas, varis, boras, kobaltas ir kitokios medžiagos. Kiekviena grybų rūšis turi tipingą augimvietę, reikalingas nevienodas šilumos, šviesos kiekis, skirtinga CO2 ir kitų dujų apykaita.
• Grybų sandara
• Kepurėlė - grybo vaisiakūnio dalis. Jos paviršių dengia luobelė (kutikulė), kuri kai kurių rūšių yra daugiasluoksnė, sudaryta iš labai susipynusių hifų. Hifai yra spalvoti, įvairaus diametro ir formos. Juose esančios spalvotos medžiagos (pigmentai) nudažo kepurėlę spalvotai.
• Grybų kepurėlė būna įvairios formos: Kepurėlių spalva, forma ir ornamentika labai svarbi grybų diagnostikai. Todėl renkant grybus būtina į tai atkreipti dėmėsį, bet to, grybui augant, kepurėlės paviršiaus tekstūra kinta.
Kepurėlė įdubusi
• Plokščia
• Išgaubta
• Apvali
Iškili
• Vėduokliška
• Varpeliška
• Pusiau apvali
Grybiena
• Grybiena
• Grybų vegetatyvinė grybiena yra jautrus, plonas ir labai trapus plonyčių hifų tinklas. Ji slypi substrate, ir gyvena ilgai — metus, dešimtmečius, net šimtmečius. Grybienos gniužulėlis amžinai tūno tamsoje, labai reaguoja į atitinkamas aplinkos sąlygas ir gali paspartinti ar sustabdyti vaisiakūnio formavimąsi.
Vaisiakūnis
• Vaisiakūnis
• Paviršinė grybo grybiena, kurią sudaro kepurėlė ir kotas. Jų gyvenimas trumpas, tačiau labai svarbi biologinė paskirtis — suformuoti ir išsėti sporas. Grybų vaisiakūniai yra jų dauginimosi organai. Vegetatyvinė grybiena vaisiakūnių užuomazgas formuoja ne kasmet, dažniausiai kas antri treti, o kartais ir kas penkti ar...
Šį darbą sudaro 2181 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!