• Monerų - priskiriamos bakterijos ir joms giminingi organizmai.
• Grybų.
• Gyvūnų.
Šiame referate apžvelgsime protistų- mažų, branduolį turinčių organizmų grupę: dumblius, pirmuonis, gleivūnus ir oomicetus.
Dumblių yra vandenyne, gėluose vandenyse ir sausumoje. Dauguma dumblių yra svarbi fitoplanktono sudedamoji dalis. Tai vandenyje plūduriuojantys organizmai, kurie atlieka fotosintezę ir teikia maistą ištisoms bendrijoms. Jūriniai rudadumbliai sudaro milžiniškus povandeninius dumblių miškus. Vienaląsčių fotosintetinančių titnagdumblių yra nepaprastai gausu. Jų liekanos sudaro diatomitus, kuriuos žmonės kasa ir naudoja įvairiems tikslams.
Labiau į gyvūnus panašūs pirmuonys, kurie dažniausiai yra heterotrofiniai vienaląsčiai organizmai. Pirmuonys yra jūrų ir gėlų vandenų zooplanktono sudėtinė dalis.
Ir gleivūnų, ir oomicetų savybės panašios į grybų. Tačiau nuo grybų jie skiriasi gyvenimo ciklu. Oomicetai – tai gerai žinomi vandenyje ir sausumoje gyvenančių organizmų parazitai.
Dėstymas
Dumbliai
Tokio taksonominio rango kaip dumbliai nėra; pagal susitarimą šiuo terminu biologijoje vadinami fotosintetinantys vandens organizmai. Vandenyje, gėlavandeniuose ežeruose ir kūdrose dumbliai yra dalis planktono, organizmų, kurie daugiausia yra nešami srovės arba plūduriuoja netoli vandens paviršiaus. Dumbliai yra ir dalis fitoplanktono, kuris fotosintetina bei gamina maistą, palaikantį ištisas organizmų bendrijas. Jie taip pagamina didesnę dalį atmosferos deguonies.
Dumbliai turi chloroplastų, o ląstelės paprastai su sienelėmis. Kai kurie dumbliai yra kolonijiniai organizmai; kolonija- tai laisvas, nepriklausomas ląstelių sambūris, kuriame gali būti dauginimosi ląstelių. Yra ir daugialąsčių dumblių, kurie netgi turi specializuotus audinius. Vandens dumbliai negali prisitaikyt prie sausumos. Dumbliai skirstomi į žaliadumblius, rudadumblius, auksadumblius ir raudondumblius. Visuose dumbliuose randama bent viena chlorofilo rūšis, tačiau juose yra ir kitokių pigmentų, kurie gali paslėpti chlorofilo spalvą. Dumblius atpažinti padeda ląstelės sienelės tipas ir mitybinių atsargų saugojimo būdas.
Žaliadumbliai gyvena vandenyne, gėlame vandenyje, o kartais net sausumoje, jei ten pakanka drėgmės. Kai kuriems būdingi pakitimai, leidžiantys jiems gyventi ant medžių kamienų ar net skaisčioje saulės šviesoje. Žaliadumbliai turi celiuliozinę ląstelės sienelę, a ir b chlorofilo, maisto atsargas kaupia chloroplastuose krakmolo grūdelių pavidalu. Ne visi žaliadumbliai žali, juose esantis pigmentas gali suteikti...
Šį darbą sudaro 1167 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!