Augalai – tai fotosintetinantys organizmai, prisitaikę gyventi sausumoje. Be įvairių kitų prisitaikymų visi augalai apsaugo savo besivystantį gemalą nuo išdžiūvimo. Visų augalų gyvenimo ciklui būdinga kartų kaita.
Žiediniai augalai sudaro didžiausią augmenijos skyrių, kuriam priklauso ne mažiau kaip 280 000 rūšių. Šie augalai auga visose klimatinėse zonose ir įvairiausiomis ekologinėmis sąlygomis. Tarp jų daugybė kultūrinių ir laukinių augalų (medžių, krūmų ir žolių), kurie skiriasi išorine ir viside sandara, gyvenimo trukme (vienamečiai, dvimečiai, daugiamečiai) ir kitomis savybėmis. Kad galima būtų susigaudyti žiedinių augalų įvairovėje, mokslininkai botanikai ištyrė egzistuojančių augalų atstovų sandaros ypatybes ir pagal bendrus požymius suklasifikavo juos grupėmis. Botanikos šaka, tirianti augalų klasifikavimą, vadinama sistematika.
Žiediniai augalai labai įvairūs, bet juos jungia tai, kad visi turi šiuos organus: vegetacinius (lot. „vegetativus“ – augalinis, augantysis) – šaknis, lapus, stiebus, atliekančius augimo ir mitybos funkcijas, ir generatyvinius (lot. „generare“ – gaminti, gimdyti) – žiedus – sėklinio dauginimosi organus. Augalų organai skiriasi vienas nuo kito ne tik forma, bet ir vidine sandara.
Visų augalų pagrindinis struktūrinis ir fiziologinis vienetas yra ląstelė. Ji turi celiuliozinę sienelę membraną, citoplazmą, kurioje išsidėstę organoidai ir vakuoles, pilnas ląstelinių sulčių .Sienelės suteikia ląstelei formą ir saugo ją nuo išorinių poveikių. Tarp ląstelių sienelių yra jas jungianti tarpląstelinė medžiaga. Ją suardžius, ląstelės atsiskiria viena nuo kitos. Ląstelėje yra citoplazma. Joje išsidėstę visi ląstelės organoidai. Sudėtinga branduolio su branduolėliu sandara. Be branduolio ląstelė negali augti, daugintis ir po tam tikro laiko žūva. Citoplazmoje išsidėsčiusios plastidės – įvairios formos grūdėti dariniai. Žiedinių augalų plastidės būna žalios, geltonos, orandžinės, raudonos ir bespalvės. Nuo jų priklauso augalų arba jų organų spalva. Dėl ląstelės dalijimosi ir augimo augalai auga.
Grupė panašios sandaros ląstelių, atliekančių bendras funkcijas, vadinama audiniu. Gaminamojo audinio (brazdo, stiebo ir šaknies augimo kūgelio) ląsteles yra nedidelės, jų sienelė plona ir stambus branduolys. Iš šių ląstelių susidaro kitų rūšių audiniai. Asimiliacinio audinio (lapo minkštimo, stiebo žievės)...
Šį darbą sudaro 1896 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!