Grybų sandara ir savybės

Šiandien grybų priskaičiuojama virš 100 tūkst. rūšių. Susiduriama su parazitinių grybų sukeliamomis ligomis. Grybai naikina vertingus meno kūrinius, sudėtingiausią aparatūrą, griauna namus, ardo tiltus, skandina laivus. Kai kurių grybų sporoms nebaisūs 150° C šalčiai, net aviacinis benzinas. Kita vertus, iš grybų gaminami antibiotikai, vitaminai, augimo stimuliatoriai, fermentai, organinės rūgštys, preparatas boverinas, naikinantis žalingus vabzdžius.
Rasti suakmenėję baravykinių eilės grybai rodo, kad jie gausiai augo prieš 150 milijonų metų. Paleozojaus eroje pasirodė gleiviagrybiai (Myxotnycetes), mezozojaus - skylėtbudiniai (Polyporaceae), rūdiečiai (Uredinales), kainozojaus - pelėsiniai, dyglutiniai (Hydnaceae) grybai.
Grybai drauge su bakterijomis ir smulkiais gyvūnais spyglius, lapus, šakas, kelmus, per trumpą laiką paverčia puria miško dirva, reguliuoja dirvožemio dujų apykaitą, vandens režimą ir temperatūros svyravimus, apsaugo dirvos paviršių nuo išdžiūvimo, suvartoja augalų šaknų išskirtas toksines medžiagas. Grybų gyvenimas labai susijęs su augalais. Net 80% augalų su grybais sudaro mikorizę, t.y. abipusę naudą. Kai kurie augalai auga tik tokiame substrate, kuriame yra atitinkamų grybų, ir atvirkščiai, kai kurie grybai prisitaikę prie tam tikrų augalų (pvz., lepšės auga dažniausiai beržynuose). Orchidėjos be grybo nesugebėtų išleisti net daigelio, net bulvės, kukurūzai, kviečiai greičiau subręsta sudarydami mikorizę su grybais.
Grybai išskiriami į atskirą pasaulį - karaliją. Grybai, kitaip negu augalai, neturi chlorofilo ir minta gatavomis organinėmis medžiagomis, vykstant medžiagų apykaitai, nesusidaro tipinga augalams medžiaga asparaginas. Grybai, kurių medžiagų apykaitos produktai yra šlapimo rūgštis, chitinas, trehaliozė, trigonelinas, glikogenas, serotoninas, artimi gyvūnijos pasauliui. Vadinasi grybas - sudėtingas organizmas – nei augalas, nei gyvūnas.
Grybams reikalingos mineralinės druskos: anglis, azotas, fosforas, kalis ir mikroelementai: geležis ir kitokios medžiagos. Kiekviena grybų rūšis turi tipingą augimvietę, reikalingas nevienodas šilumos, šviesos kiekis, skirtinga CO2 ir kitų dujų apykaita, kitoks substrato rūgštingumas, nevienodas drėgmės kiekis: piengrybiai, musmirės auga, kai žemės drėgnumas yra 10%, kai kurioms ūmėdėms, trimitėliams - ne mažiau kaip 40%, pievagrybiams, baravykams, rudmėsėms - ne mažiau kaip 60%, mat grybiena minta osmoso būdu, t.y. visu paviršiumi,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!