Valgomieji grybai ....................................................................................................................... 9
Grybų mitybinė vertė ................................................................................................................ 9
Nuodingieji grybai .................................................................................................................... 10
IŠVADOS ................................................................................................................................... 11
ĮVADAS
Grybų pasaulis yra pakankamai sudėtingas, kaip ir jų gyvenimo būdas. Jie ilgus dešimtmečius nedavė ramybės botanikams, vėliau mikologams, kurie klaidžiojo po miškus, dirvonus, pievas ir laukus, stepes ir dykumas, plušo laboratorijose, gamyklose, kol sužinojo, kaip grybai dauginasi, auga, kokia jų nauda arba daroma žala.
Mikologija - mokslas, tiriantis grybus (įskaitant pelėsius ir mieles), jų genetines bei biochemines savybes, jų panaudojimą medicinai bei maistui, taip pat nuodingąsias jų savybes. Mikologija artimai susijusi su fitopatologija - augalų ligų tyrimais (daugelis augalų ligų yra sukeliamos grybų). Istoriškai mikologija buvo botanikos mokslo šaka, nes grybai buvo priskiriami augalams. 1969 m. Kornelio universiteto profesorius R. H. Whittaker pirmasis išskyrė grybus į atskirą gyvosios gamtos karalystę (Fungi arba Mycota), kadangi pagal savo sandarą, mitybą, filogenezę ir kitus bruožus grybai skiriasi nuo augalų ir gyvūnų. Dabar sutariama, kad grybai - tai ne augalai, o ypatingos sandaros ir gyvensenos organizmai. Dėl to mikologiją galime laikyti atskira mokslo šaka. Pirmieji "mikologai" buvo Elias Magnus Fries, Christian Hendrik Persoon ir Anton de Bary.
Grybai – tai tarpiniai organizmai tarp augalų ir gyvūnų, tai labai didelė ir įvairi organizmų grupė, neturinti chlorofilo (žaliosios medžiagos, sugeriančios Saulės energiją, kuri panaudojama organiniams junginiams susidaryti). Dėl to grybai, skirtingai nuo visų žaliųjų augalų, nesugeba gauti maisto fotosintezės būdu. Jie yra arba kitų gyvų organizmų parazitai, arba saprofitai, gaunantys energiją iš negyvos organinės medžiagos. Vis dėlto chlorofilo neturėjimas nesutrukdė jiems suklestėti- per evoliuciją išsivystė daugybė grybų rūšių, jų priskaičiuojama daugiau kaip 100 tūkstančių, kurios skiriasi savo forma, spalva ir gyvavimo būdu. Skiriasi taip pat ir dydžiu: nuo smulkiausių organizmų, įžiūrimų tik pro mikroskopą ir iki 1 m skersmens, ir sveriančių 10-15 kg.
Grybų daroma žala. Taigi, grybai- tai ne tik tie, kuriuos mes gerai pažystame ir renkame miškuose, bet yra ir įvairiausių parazitinių grybų. Pavyzdžiui, kepininiai...
Šį darbą sudaro 3348 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!