Samanos Lietuvoje

• Didžiausias lapsamanių poklasis yra...
• Samanūnai yra daugialąsčiai aukštesnieji augalai, kurie aiškiai diferencijuoti į stiebą, šakutes ir lapus. Šaknų neturi, prie substrato prisitvirtina daugialąsčiais šakotais plaukelių pavidalo rizoidais. Stiebas - nuo keliolikos milimetrų iki keleto centimetrų ilgio, status, kylantis arba gulsčiais, paprastas, nešakotas, dvišakis arba plunksniškai išsišakojęs. Jų lapai labai įvairūs. Todėl daugelį rūšių ir genčių galima apibūdinti vien tik pagal formą, gyslas ir pakraščius. Lapai ant stiebo išsidėstę spirališkai, sudaryti iš vieno ląstelių sluoksnio ir iš išilgai einančios trumpesnės ar ilgesnės gyslos. Kai kurių rūšių lapai begysliai arba su dviem labai trumpomis gyslomis arba siekia tik iki pusės lapo ilgio arba toli išsišauna iš lapo į priekį nevienodo ilgio šereliais. Pagal formą samanų lapai yra ovaliniai, lancetiški, siaurai linijiniai, yliški. Kraštai gali būti lygūs, pjūkliški, dantyti. Kai kurių rūšių lapai garbanoti, pusiau sulenkti, išilgai raukšlėti. Visi lapai bekočiai, prie stiebo prisitvirtina visu savo pagrindu.
• Ūkiškai svarbūs yra kiminai (Sphagnum). Šių samanų ląstelės sugeba sugerti labai daug vandens, todėl kiminai dažnai naudojami daržininkystėje, kad dirva geriau sulaikytų vandenį. Kai kuriose vietose, kur žemė šlapia ir rūgšti, pvz., pelkėse, negyvos samanos, ypač kiminai, kaupiasi ir nepūva. Šių samanų sankaupos virsta durpėmis ir gali būti naudojamos kurui.
Kerpsamanė
Žaliosios samanos
• Žaliosios samanos (lot. Bryidae) - didžiausias lapsamanių (Bryopsida) poklasis. Jame iš viso yra apie 15 000 rūšių, paplitusių visame pasaulyje.
• Tai dažniausiai daugiamečiai, rečiau vienamečiai augalai. Paprastai įvairių žalios spalvos atspalvių, bet gali būti rudi, net juodi. Stiebas šakotas, sudėtingos anatominės sandaros. Lapai taip pat įvairios anatominės sandaros, gali turėti ar neturėti vidurinę gyslą. Sporogonai susidaro gametofito viršūnėje arba šoninių šakelių viršūnėse. Sporogoną sudaro kotelis ir dėžutė. Iš sporos išsivysto pirminis prodaigis, iš kurios vėliau išsivysto šakotas siūlas.
Brachythecium rutabulum(žalioji trumpė)
Lietuvoje auga:
• Eilė. Bartramiales
◦ Šeima. Tranšiniai (Aulacomniaceae)
◦ Šeima. Bartramijiniai (Bartramiaceae)
◦ Šeima. Mezijiniai (Meesiaceae)
• Eilė. Bryales
◦ Šeima. Brijiniai (Bryaceae)
◦ Šeima. Mnijiniai (Mniaceae)
• Eilė. Buxbaumiales
◦ Šeima. Sėmaininiai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!