ĮVADAS Temos aktualumas. Lietuvoje beržas tiek miškuose, tiek parkuose, sutinkamas labai dažnai. Ilgą laiką beržas buvo laokomas menkaverte medžių rūšimi, o Lietuvoje nebuvo atliekami plaukuotojo ir karpotojo beržo tyrimai. Tačiau vėliau buvo pradėta domėtis beržų auginimu bei atlikti beržynų našumo tyrimai. Šiuo metu berža vis labiau vertinami, o beržynų auginimas tampa naudinga miškininkavimo veikla. Dėl trumpos savo rotacijos, greito augimo ir aukšto kaloringumo beržynus auginti tampa ypač aktualu. Jei miškuose auginami beržynai yra naudingi tiek ekonominiu, tiek ekologiniu požiūriu, kas būtų jei beržynus augintume plantacijose? Kyla klausimas, gal jei sėklas rinktume iš plantacinių želdinių, kuriuose augtų ypač vertingi, atrinkti griausi medeliai, dar labiau pagerėtų beržynų auginimas bei medienos kokybė. Darbo objektas: Beržas plantaciniuose želdiniuose. Darbo tikslas: Išsiaiškinti beržo tinkamumą plantaciniams želdiniams. Darbo uždaviniai: 1. Pateikti informaciją apie beržo rūšis, paplitimą ir taksacinius parametrus. 2. Išanalizuoti beržo augimo ir priežiūros ypatumus. 3. Įvertinti beržo tinkamumą plantaciniams želdiniams veisti. Darbo metodai: Literatūros analizė. 1. BERŽO AUGINIMO YPATUMAI 1.1. Pagridindinių rūšių paplitimas ir taksaciniai parametrai Beržas (Betula) – bukiečių (Fagales) eilės beržinių (Betulaceae) šeimos augalų gentis. Beržai vieni tarp greičiausiai augančių Žemėje medžių rūšių, nes kai kurios jų rūšys jau po šešerių metų gali siekti 7 m aukštį. Užauga kaip medžiai ir krūmai su atplaišojančia balta tošimi, nuo keleto dešimčių cm (beržas keružis) iki 40 m (popieržievis beržas, karpotasis beržas) aukščio. Auga su vienu ar turi keletą kamienų. Žiedai sutelkti žirginiuose. Vaisius – vienasėklis riešutėlis su dviem plėviškais sparneliais. Žydi anksti pavasarį, lapams skleidžiantis. Kai kurios jų rūšys išgyvena iki 160 metų amžiaus, nors tai trumpaamžis medis. Beržynų produktyvumas iš hektaro nėra labai didelis - siekia vidutiniškai 230 m3/ha ir yra mažesnis nei eglės. Tik patys našiausi beržynai pasiekia 300-330 km/ha, tačiau beveik dvigubai trumpesnė beržynų kirtimų apyvarta nei eglynų įgalina pasiekti panašų aukštą medynų produktyvumą per metus. Beržo gentyje yra apie 40 rūšių: Rytinis, Gelsvasis, Alksnialapis, Kininis, Daūrinis, Ermano, Raukšlėtas, Juodasis, Plačialapis, Himalajinis, Krūminis ir Žemasis beržai. Lietuvoje savaime auga tik 4 rūšys. Tai Karpotasis, Plaukuotasis, Liekninis beržas ir beržas Keružis. Į Lietuvą taip pat yra įvežti Popieržievis beržas ir Kvapusis beržas, kurie natūraliai Lietuvoje neauga. Beržo paplitimas pasaulyje pavaizduotas 1 paveiksle. 1 pav. Beržo paplitimas Šiame skyriuje, plačiau bus nagrinėjamos Lietuvoje savaime augančios beržo rūšys. Karpotasis beržas (Betula pendula) – beržinių (Betulaceae) šeimos, beržų (Betula) genties lapuočių medžių rūšis. Lietuvoje tai labiausiai paplitusi beržų rūšis. Tai vidutinio aukščio medžiai, užauga kiek didesni už kitą paplitusią vietinę Lietuvos medžių rūšį – plaukuotąjį beržą. Auga labai sparčiai, intensyviausiai karpotasis beržas auga būdamas 20–30 metų, o 50–60 metų beržų augimo tempas sulėtėja. Paprastai tai 15–25 m aukščio, rečiau pasitaiko 30–35 m aukščio šių medžių. Žinomas aukščiausias yra užaugęs Suomijoje 39 m aukščio. Užaugusių beržų kamieno skersmuo siekia apie 35–49 cm, nors gali siekti ir iki 80–90 cm skersmens. Su didžiausia kamieno apimtimi karpotasis beržas auga Lenkijos Belovežo girioje, jo kamieno apimtis 2,80 m (matuota 1,30 m aukštyje). Paprastai Lietuvos miškuose gerai augantys beržai, esantys 60 - 70 metų amžiaus, pasiekia vidutinį 25-27 m aukštį ir 25-26 cm kamieno skersmenį. Tai trumpaamžiai medžiai, maksimaliai išgyvena iki 150 metų. Kamienas dažniausiai tiesus, baltos tošies (nebūdingas kitiems Lietuvos medžiams išskyrus plaukuotąjį beržą), kuri kamieno dalyje giliai suaižėjanti. Laja iš pradžių kiaušiniška, vėliau svyruokliška ir skėtiška bei reta. Lapkočiai 2–3 cm ilgio. Pumpurai šiek tiek lipnūs, lipnūs ir jauni lapeliai. Pilnai išsiskleidę lapai trikampiai, dantyti 3–7 cm ilgio ir 2–6 cm pločio. Augantys atviroje vietoje beržai pradeda derėti sulaukę 10–15 metų, o miške 20–30 metų. Žydi balandį–gegužę, besiskleidžiant lapams. Žiedai susitelkę į žirginius. Moteriški žirginiai pavieniai, dukart trumpesni už vyriškus, išauga ant trumpų šoninių ūglių, vyriški susitelkę ant šakelių galų po 2–4 kekėmis. Riešutėliai sunoksta liepos mėnesį. Karpotojo beržo lapai ima gelsti (ar tampa oranžiškai gelsvi) apie rugsėjo 10 dieną, apie spalio 27 dieną jau būna beveik numetę lapus. Dauginasi sėklomis ir atželia iš kelmų. Viena dažniausiai pasitaikančių Lietuvos miškuose vietinių Lietuvos medžių rūšių, gausesnės tik paprastosios pušies ir paprastosios eglės populiacijos. Pagal 2005 m. duomenis beržynai (kartu su plaukuotaisiais beržais) Lietuvoje sudarė 20,2 proc. bendro medynų ploto ir jų plotas didėja. Daugiausia beržynų yra Vidurio žemumos šiaurėje ir šalies šiaurrytinėje dalyje. Didžiausia beržynų dalis Pakruojo (39,6 proc.), Kėdainių (37,6 proc.), Panevėžio (37,1 proc.), Kupiškio (33,9 proc. ), Radviliškio (32,4 proc.) urėdijų miškuose. Labiausiai paplitęs Nc, Lc, ir Ld augavietėse. Šviesiamėgis. Karpotasis beržas jautrus oro taršai - ši riboja beržo plitimą miestų želdynuose. Karpotasis beržas pateikiamas 2 paveiksle. 2 pav. Karpotasis beržas Plaukuotasis beržas (Betula pubescens) – beržinių (Betulaceae) šeimos, beržų (Betula) genties lapuočių medžių rūšis. Kiek mažesnis už Lietuvoje natūraliai paplitusį karpotąjį beržą. Įprastai užauga 10-20 m aukščio, nors pasitaiko ir iki 30 m aukščio, bet šaltame klimate, šiaurės regionų kalnuotose vietovėse užauga vos 4-5 m aukščio. Kamieno skersmuo iki 70 cm, Olandijoje žinomas augantis 2 m kamieno apimties plaukuotasis beržas. Trumpaamžis medis, išgyvena iki 120 metų amžiaus. Plaukuotasis beržas, ypač jaunas, auga lėčiau už karpotajį. Plaukuotasis beržas ūksmingesnis nei karpotasis. Mažiau jautrus nepalankiems aplinkos veiksniams. Dažniau aptinkamas šlapokuose dirvožemiuose. Tai lapus metantis medis. Jo šakų laja nenusvyranti, kuo skiriasi nuo kito savaime augančio Lietuvoje karpotojo beržo. Tošis balta, lygi, su tamsiomis horizontaliomis dėmelėmis, tik senų liemenų ties pažeme tošis suaižėja. Ūgliai rausvai rudi, apvalūs, jauni gausiai plaukuoti, vėliau pliki be karpučių. Pumpurai žalsvai rudi, kiaušiniškai kūgiški, truputį atspurę, lipnoki 4-7 mm ilgio. Žirginėliai 3-6 cm ilgio, geltoni, piesteliniai žirginiai apie 1,5 cm ilgio, žali statūs - visi pasirodo anksti pavasarį prieš sulapojant, jie apdulkinami vėjo. Subrendę žirginiai 2-3 cm ilgio ir 1 cm skersmens. Žydi gegužės pradžioje. Lapkočiai ir jauni lapai plaukuoti, vėliau jų viršus ryškiai žalias, plikas, apačia šviesiai žalia, tik pagysliais ir gyslų šakumose lieka plaukų kuokštelių. Lapai 2-6 cm ilgio ir 1,5-5 cm pločio, kiaušiniški, kraštai pjūkliški, viršūnė kiek nusmailėjusi, jų pamatas suapvalėjęs su 5-7 poromis gyslų. Vaisius – vienasėkliais, 1-4 cm ilgio ir 5-7 mm pločio sparnuotas riešutėlis (sparneliai 1,5-2 kartus platesni), kuris sunoksta rugpjūtį - rugsėjo mėnesiais, išsiaižo iki žiemos.Tai vietinė Lietuvos medžių rūšis, gana gausiai paplitusi Lietuvoje, nors už karpotąjį beržą ir retesnė. Plaukuotasis beržas pateikiamas 3 paveiksle. 3 pav. Plaukuotasis beržas Beržas keružis (Betula nana) – viena iš beržų (Betula) genties rūšių auganti kaip žemaūgis krūmas. Auga Europos, Azijos, Šiaurės Amerikos subarktinėse, arktinėse srityse, vidutinių platumų juostos aukštikalnėse. Lietuvoje beržas keružis labai retas, nykstantis kaip ledynmečio, subarkties klimato floros išlikęs reliktas. Aptinkamas Alių, Šepetos (Kupiškio rajonas), Ispuliškės, Laukesos, Raudonplynio pelkėse. Labanoro girioje esančiame Girutiškio gamtiniame rezervate, auga viena didžiausių jo populiacijų Lietuvoje. Beržas keružis įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Tai 20–70 cm, kartais iki 120 cm aukščio užaugantis krūmas. Stiebas driekiasi pažeme. Lapai apskriti, 6–20 mm ilgio, dantytais kraštais. Žiedai susitelkę 5–15 mm ilgio žirginiuose. Jauni ūgliai švelniai plaukuoti. Žievė nesilupanti, bronziškos spalvos. Beržas keružis pateikiamas 4 paveiksle. 4 pav. Beržas keružis Liekninis beržas (Betula humilis) – viena iš beržų (Betula) genties augalųrūšių auganti kaip krūmas. Auga Europos, Azijos žemynų šiaurinėse dalyse ir kalnų regionų aukštesnėse vietose. Lietuvoje auga kaip subarkties klimato, paskutinio ledynmečio floros išlikęs realiktas. Jo augaviečių yra Švenčionėlių apylinkėse, viena jų Labanoro girioje esančiame Girutiškio gamtiniame rezervate, taip pat Zarasų, Ukmergės, Šiaulių apylinkių pereinamojo tipo pelkėse. Įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Tai 0,5-2,5 m aukščio užaugantis krūmas. Lapai 4–6 cm ilgio, dantytais kraštais. Žiedai susitelkę žirginiuose. Auga tarpinio tipo pelkėse, dažnai sudaro krūmynus drauge su karklais. Šakos stačios. Tošis tamsiai rudos spalvos. liekninis beržas pateikiamas 5 paveiksle. 5 pav. Liekninis beržas Tiksliai nėra žinoma, kokį plotą užima plaukuotojo ir karpotojo beržynų medynai. Per miškotvarką visi beržai taksuojami kartu su karpuotoju. Bendras visų beržynų Lietuvoje pasiskirtymas pateikiamas 6 paveiksle. 6 pav. Beržynų paplitimas Lietuvoje, pagal dalį medynuose, proc. Kadangi tikslių duomenų apie atskiras beržų rūšis nėra pateikiama, o miškotvarkos metu plaukuotasis ir karpotasis beržas taksuojami kartu, kituose šio darbo skyriuose bus pateikta informacija apie karpotajį beržą. 1.2. Beržo poreikis aplinkos sąlygoms Karpotasis beržas yra šviesiamėgis. Šviesiamėgiškumu prilygsta paprastajai pušiai, paprastajam ąžuolui ir blindei. Gali augti tiek sausuose smėlio dirvožemiuose, tiek drėgnuose durpynuose. Našiausi medynai užauga normalaus drėgnumo priesmėlio ir priemolio dirvožemiuose. Nors gali augti ir molyje, tik svarbu, kad dirvožemis būtų pralaidus vandeniui. Karpotieji beržai nors ir negausiai, bet taip pat auga aukštapelkėse ir tarpinio tipo pelkėse. Karpotajam beržui labai svarbi dirvožemio drėgmė, kritulių kiekis bei oro temperatūra pirmoje vegetacijos periodo pusėje. Miškuose dažnai sudaro ištisus beržynus, taip pat auga su eglėmis, pušimis, kitais lapuočiais medžiais. Karpotieji beržai gerina dirvožemio sudėtį. Labai atsparūs šalčiams, šalnoms, vėjams, bet jautrus oro taršai, tad miestuose, ypač užterštose dalyse jų augimas ribotas. Beržai kenčia nuo snieglaužų, apledėjimo. Lietuvoje beržynų yra gana daug, taèiau jie nevienodai pasiskirstę skirtinguose gamtiniuose regionuose. Jo produktyvumas skiriasi pagal augavietes ir vidutiniškai siekia 230 m3/ha. Atlikus didelio kiekio medyno sklypo augimo standartizaciją (eliminuojant augavietes, amžiaus ir skalsumo įtaką), Lietuvoje nustatyti skirtumai pagal beržyno produktyvumą (LMI 2001 metų ataskaita „Lietuvos miško sėklinis rajonavimas: nustatyti karpotojo beržo ir paprastojo uosio sėklinius regionus“, vad. A. Pliūra). Tai leidžia daryti prielaidą, kad Lietuvoje yra susiklosčiusi beržo populiacinė struktūra. Karpotasis beržas - vienas iš atspariausių medžių ligoms ir kenkėjams Miškų monitoringo duomenimis, 1995 -1998 metais dažniausiai beržus pažeidė vabzdžiai (6,2 proc.), abiotiniai veiksniai (3,3 proc.) ir medieną pūdantys grybai bei ligos (1,2 proc.). Iš lapus graužiančių kenkėjų būtų mažasis ir didysis žiemsprindžiai, neporinis verpikas, lapgraužiai. Tarp liemenų kenkėjų dažnesni beržinis balangraužis ir beržinis gręžikas. Beržų lajose dažnai pastebima sutankėjusių šakelių kuokštų. Jie primena šluotas, todėl vadinami "raganų šluotomis". "Raganų šluotas" beržuose dažnai suformuoja beržinis ragangrybis. Beržiniai ragangrybiai labai paplitę Vakarų Lietuvoje. 1.3. Beržo derėjimo ypatumai Atviroje vietoje beržas pradeda derėti 10 - 15 metų, medynuose 20-30 metų. Karpotasis beržas žydi labams skleidžiantis, balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje. Beržo sėklos - smulkūs, suploti gelsvai rudi riešutėliai su 2 permatomais , plėviškais sparneliai. 1000 sėklų sveria apie 0,14 - 0,23 g. Sėklos prinoksta liepą - rugpjūtį. Suirus vaisynui, išnešiojamos vėjo. Nors beržai subrandina sėklas kiekvienais metais, sėkliniai metai kartojasi kas 2 -3 metus. Eiliniais derėjimo metais beržų sėklos vidutiniškai sudaro apie 20 proc. derlingų sėklų metų, bet būna metų, kai beržų sėklų derlius gali būti tikta 5-10 proc. sėklinių metų derliaus. Sėklų derliai įvairiuose sėklinės miško bazės objektuose pateikiami 1 lentelėje. 1 lentelė. Medžių ir medynų sėklų derlius (pagal J. Danusevičių) Medžių rūšis Vieno medžio derlius sėkliniai metais, kg Sėklų išeiga, proc. Sėklinės medžių plantacijos derlius sėkliniais metais kg/ha Miško sėklinio medyno sėklų derlius sėkliniais metais kg/ha kankorėžių sėklų 10-20 m.amžiaus 20-40 m. amžiaus Beržas karpotasis 2-2,5 0,2-,05 10-30 10-15 60-100 60-120 Beržas plaukuotasis 1,8-2,1 0,2-0,3 10-30 - - 50-100 Sėkliniais metais 1 medis vidutiniškai subrandina 420 tūkst. sėklų. Sėkliniais metais, medynai paskleidžia gausybę sėklų pavėjui. Žemę pasiekia tik apie 40 proc. subrendusių sėklų. Beržo sėklos renkamos nuo nukirstų medžių ir nuo nupjautų šakų. Miško medžių sėklos renkamos, sudarant sėklų siuntas. Sėklų siunta - tai vienos medžių rūšies, vienos kilmės, tų pačių metų derliaus ir ruošos laiko sėklų visuma. Surašomas sėklų kilmės sertifikatas, kuris siuntą lydi iki sėjos, o vėliau pridedamas prie miškų želdinių projekto ar projekte įrašomi sertifikato duomenys. Sėklos laikomos uždaroje taroje. Sėklų drėgmė turi būti apie 16 proc., oro temperatūra saugykloje - nuo -4 iki -10 C - laikant 2 metus. Laikant ilgiau kaip 2 metus - sėklų drėgmė žemesnė kaip 4 proc. Tuomet jos laikomos uždaroje taroje, esant oro temperatūrai saugykloje nuo - 4 iki -10 C. 1.4. Beržo dauginimas, auginimas ir priežiūra Beržas dauginamas sėklomis arba skiepijant. Beržai dauginasi ir natūraliai atželdami iš kelmų. Beržo sėklas galima sėti pavasarį, vasarą ir rudenį. Sėjamos padrikai arba eilutėmis. Sėjant padrikai taikyti didesnę kaip 6 g/m2 sėjimo normą nepatartina, nes per tankūs pasėliai blogiau auga nei retesni. Sėjant eilutėmis gaunami geresni antramečių sėjinukų parametrai ir atsiranda galimybė mechanizuotai purenti tarpueilius. Sėjimui pasirenkamas ramus oras, vėjas turi būti ne stipresnis kaip 3 m/s, nes esant stipresniam vėjui dalis sėklų sunešama į tarplysvius. Kyla klausimas, kiek iš sėklų galima išauginti beržo sėjinukų. Ši informacija pateikiama 2 lentelėje. 2 lentelė. Iš 1 kg sėklų išauginamų sėjinukų kiekis (Danusevičius D, Danusevičius J. 2013) Medžių rūšis Sėklų labaratorinis daigumas, proc. Sėklų kiekis, tūkst. vnt. (vidutiniškai) Išauginami sėjinukai, tūkst. vnt. (vidutiniškai) Karpotis beržas 41 - 60 5000 - 9000 (7000) 10-20 (15) Beržo pasėlius būtina mulčiuoti. Mulčiuojama tuoj pat pasėjus. Substratas ir storis turi didelę įtaką pasėlių gruntiniam daigumui. Geriausia mulčiuoti smulkiu gerai išplautu žvyru 3–6 mm storiu. Pro užbertą, kad ir nestorai, dirvožemį ar storesnį nei nurodyta mulčio sluoksnį beržo sėklos dažniausiai nesudygsta. Beržo pasėlius galima (tačiau nebūtina) pridengti agroplėvele. Tai padidina jų daigumą iki 2 kartų ir pastebimai sumažina sėjinukų skirtumus pagal aukštį. Laikyti pasėlius pridengtus agroplėvele ilgiau kaip 1 mėnesį netikslinga, nes sėjinukų augimo į aukštį tai beveik nestimuliuoja, bet skatina piktžolių augimą, sunkina jų ravėjimą. Pavėsinti nebūtina (nebent esant ekstremalioms sąlygoms). Laistyti pasėlius kol sudygsta (jei nelyja) būtina kasdien, laistymo norma – maždaug 15 l/m2. Pasėlių tankumas turi didelės įtakos standartinių beržo sėjinukų išeigai, todėl optimizuoti jį reikia atsižvelgiant į priešsėjinio sėklų paruošimo būdą, sėjimo normą, sėjimo būdą, sėjinukų auginimo būdą. Vienmečių pasėlių tankumas neturėtų būti didesnis kaip 800 vnt./m2, o dvimečių – 400 vnt./m2. Per tankius pasėlius reikia retinti. Kad sėjinukai išvystytų geresnę šaknų sistemą, antraisiais auginimo metais antroje birželio pusėje reikia pakirsti jų šaknis, tuo pačiu metu per tankius pasėlius praretinti. Manoma, kad natūraliai Lietuvoje augančios beržo rūšys lengvai kryžminasi, todėl gamtoje egzistuoja daug natūralių hibridų, kurių fenotipiniai požymiai panašūs į tėvines formas ar pasireiškia kaip tarpiniai, tačiau ypač skiriasi pagal taksacinius rodiklius. Genetiniu požiūriu šie individai nėra įvertinti. Į mišką sodinant beržo sėjinukus būtina tinkamai paruošti. Pirmiausia turi būti paruošiama želdavietė, ruošiama dirva iš dalies suariant vagas, padarant aikšteles, kauburėlius, atsižvelgiant į augavietės sąlygas. Beržynai gali būti veisiami visose, išskyrus Na ir Nb, augavietėse. Tankumas turėtų siekti 3 tūkst./ha ir daugiau. Beržas gali būti mišrinamas su pušimi, egle, juodalksniu. Kirtavietėse gali būti paliekamas atželti savaime. Miške ar plantacijose pasodintus beržus reikia genėti, kad būtų išlaikyta optimali sveikata ir tvirta struktūra. Reikalinga pašalinti apatines kabančias šakas, kurios trukdo vaikščioti. Norint išsaugoti arba pagerinti medžio struktūrą, gyvybingumą ir gyvenimo trukmę, rekomenduojama genėti beržą. Genėjimas gali sumažinti konkrečius medžio defektus ir žymiai sumažinti pažeidimų riziką. Nulūžusios, ligotos ar negyvos šakos paprastai pašalinamos, kad puvimą sukeliantys grybai neužkrėstų kitų beržo vietų. Retkarčiais būtina pašalinti gyvas šakas, kad būtų padidintas saulės spindulių poveikis ir oro cirkuliacija beržo vainiko viduje. Tai padeda sumažinti tam tikras medžių ligas. Taip pat reikia pašalinti šakų stuburą, kad būtų skatinamas sėkmingas ir tinkamas žaizdų gijimas. Ypač perspektyvus yra našių beržynų veisimas ir auginimas nenaudojamose žemės ūkio žemėse. 1.5. Beržo auginimo pliusai, minusai bei papildoma nauda Karpotasis beržas– vienas gražiausių Lietuvoje augančių medžių. Beržai – vieni greičiausiai augančių medžių rūšių visame pasaulyje, tačiau jie yra palyginti trumpaamžiai medžiai. Beržas vadinamas pionierine medžių rūšimi, nes labai greitai atželia kirtavietėse, nenaudojamuose žemės ūkiui plotuose, gaisravietėse, taip sudarydamas palankias sąlygas kitiems, ūksmingiems medžiams augti. Beržą paprasta auginti, nes jis labai atsparus šalčiams, šalnoms, vėjams, sausroms. Karpotasis beržas - vienas iš atspariausių medžių ligoms bei kenkėjams. Gali augti pavėsyje, nederlingoje, drėgnoje dirvoje, rūgštingumas pH 5.6 - 7.5. Karpotieji beržai netgi gerina dirvožemio sudėtį, o karpotasis beržas yra vienas iš dirvožemio suplūkimui atspariausias medis. Tačiau beržas turi ir minusų. Beržas jautrus oro taršai, todėl nepatartina beržynų auginti šalia kelių. Šiaurėje beržų žiedadulkės kelia daug problemų. Nustatyta, kad šiuose regionuose net apie 20 %. žmonių populiacijos alergiški beržų žiedadulkėms ir šis skaičius vis auga. Pasaulio mokslininkai nustatė, kad viename kubiniame metre oro, esant apie 30 beržo žiedadulkių, prasideda alerginiai susirgimai jautriems žmonėms, o ore pasiekus 80 žiedadulkių/m3, šios reakcijos būna labai stiprios. Beržai gamtoje linkę lengvai kryžmintis, todėl gamtoje yra daug natūralių hibridų , kurių požymiai panašūs į tėvines formas, tačiau skiriasi pagal taksacinius rodiklius. 2. BERŽO TAIKOMOJI REIKŠMĖ 2.1. Beržo mediena ir jo panaudojimas Beržų mediena stipri, naudojama baldų, faneros gamyboje. Ilgus dešimtmečius Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, beržo mediena buvo vertinama menkai, o beržynai miškuose dažniausiai buvo nepageidaujami, kadangi derlingose žemėse pasodintas kartu su paprastųjų eglių sodinukais jis jas pralenkdavo augimo tempais. Dabar karpotojo beržo medienos poreikis medienos perdirbimo pramonėje tik auga, o beržinės malkos, būdamos I kaitrumo grupės, visais laikais buvo labiausiai vertinamos. Beržų mediena plačiai naudojama baldų, popieriaus pramonėje ir yra specifinė panaudojimo sritis – tik iš beržo medienos faneros daromi suskystintų dujų pervežimui naudojamų tanklaivių triumų izoliaciniai sluoksniai. Beržo mediena laikoma vidutiniškai kieta, lyginant su kitais Lietuvoje augančiais medžiais. Beržas sunkiai skyla, yra patvarus. Tačiau, norint gerai išdžiovinti beržą, reikia kuo greičiau nulupti jo žievę, nes greitai pradeda trūnyti. Dėl greito puvimo beržo nerekomenduojama naudoti lauko statiniams ir ten, kur yra daug drėgmės. Beržo mediena yra šviesios spalvos, dažnai banguotomis rievėmis. Beržo rievės yra neišraiškingos, metinių rievių spalva gana vienoda. Rievių banguotumas priklauso nuo to, iš kurios medžio dalies imama mediena. Jei tai kamblys, t.y., medžio dalis prie žemės, banguotumas bus didesnis, jei bus imamas tiesus kamienas, banguotų rievių beveik nebus. Malkos iš šio medžio suteikia daug šilumos ir ilgai dega - tai viena geriausių rūšių krosnims šildyti. Kaip statybinė medžiaga ji netinka - ji labai greitai pradeda pūti, tačiau tai yra gera medžiaga baldams. Iš beržo medienos pagamintos slidės yra patvarios, gaminami žaislai. Beržas tinka kaip žaliava faneros gamybai. Nors iš beržo medienos nepatartina statyti pirčių ar kitokių statinių, nes mediena ims pūti, tačiau dėžutės, apvalūs objektai, interjero apdaila ir kiti smulkūs elementai gali būti gaminami būtent iš šios medienos. Be įprastų faneros lakštų, beržas naudojamas ir gaminti durims, baldams ar dailylentėms. 2.2. Beržo taikomoji reikšmė Iš beržo šakelių rišamos šluotos ir vantos. Beržinės vantos sumažina raumenų skausmus ir išvalo odą. Beržinės vantos rišamos iš jaunų šakelių, kurios yra elastingos ir ne taip greitai lūžta. Norint turėti ilgiau tarnaujančią vantą, šakeles reikia skinti sausu oru, tokiu atveju lapai išlieka gražesni, ilgiau laikosi. Beržo vantos tradiciškai rišamos iki Joninių, kai beržo lapai jau būna pakankamai paaugę ir turi daugiausiai gydomųjų savybių. Dėl puošnumo, gražaus balto kamieno, nusvirusių šakų auginamas parkuose ir želdynuose, taip pat juose auginamos ir dekoratyvinės karpotojo beržo formos: rėtos beržas, svyruoklinis beržas, karpytalapis beržas. Anksti pavasarį prieš sulapojimą leidžiama iš beržo sula, kuri tekėti pradeda vidutiniškai apie balandžio 3 dieną. Beržo sula turi ne tik daug mikroelementų, reikalingų kasdienei žmogaus veiklai, tačiau padeda gydyti ligas, atsistatyti po ligų, taip pat yra tyrimų, įrodančių, kad beržo sula padeda sergant vėžiu. Tirštinant beržų sulą galima pagaminti beržų sirupą. Beržo žievė ir lapai turi antibakterinių savybių, todėl iš beržo žievės anksčiau buvo gaminami vidpadžiai, taip pat naudota net karpoms gydyti. Gydymui vartojami karpotojo beržo pumpurai, lapai, žievė ir sula, kurie turi daug gydomųjų savybių nuo įvairių ligų. Iš beržo lapų paprastai verdama arbata, kuri pasižymi inkstus, šlapimo pūslę gydančiu poveikiu, taip pat mažina reumato skausmą, gydo opas, gerina kraujotaką, tinka ir sergant kvėpavimo takų ligomis. Jauni ūgliai ir lapeliai laisvina vidurius. Karpotojo beržo lapai vartojami sergant bakteriniu ir kitokiais šlapimtakių uždegimais, tinka gydomajam skalavimui. Beržo lapų arbatą vartoja kaip kraujo valymo ir šlapimo pagreitinimo priemonę. Ji valo ir stiprina skilvį, pagreitina inkstų veikimą ir valo juos nuo inkstų smėlio. Arbatai imama viena sauja džiovintų lapų stiklinei vandens. Lapai apipilami verdančiu vandeniu ir palaikoma dviem valandoms. Ši arbata vartojama ir šalta triskart į dieną kelis mėnesius iš eilės. Vasario - kovo mėnesiais geriausias laikas rinkti beržų pumpurus. Surenkamos nedidelės šakos, surišamos į pundelius ir sunešamos į pastogę, kur per mėnesį išdžiūsta. Tuomet pumpurai nukuliami ir išvalomi nuo priemaišų. Surinktus pumpurus galima džiovinti ir apšildomoje patalpoje 30-35 C temperatūroje. Tokiu būdu prieš džiovinant, pumpurai atskiriami nuo šakų. Iš 2,2-2,5 kg šviežių pumpurų gaunama 1 kg sausos žaliavos. Gerai išdžiovinti pumpurai yra tamsiai rusvos spalvos, aštraus skonio, balzamo kvapo. Priklausomai nuo beržo rūšies, turi 0,02-8,0 % eterinio aliejaus, C vitamino, cukraus, saponinų, organinių rūgščių. Beržo žievės, lapų ar pumpurų nuoviras kartais pilamas ir į vonią, gydant išbertą odą, nedideles žaizdas, egzemą. Taip pat tokios vonios rekomenduojamos ir tiems, kas gausiai prakaituoja, turi reumato problemų. Ant beržo augantis juodas gumbas, liaudyje vadinamas beržo grybu (moksliškai – įžulnusis skylenis), taip pat turi gydomųjų savybių. Grybas pavaizduotas 7 paveiksle. 7 pav. Beržo grybas Nuo seno beržo grybas naudojamas kaip priemonė vėžio gydymui. Toks grybas surenkamas, susmulkinamas ir išdžiovinamas. Tuomet užpilamas karštu vandeniu (patartina nekaitinti daugiau kaip iki 50 laipsnių) ir taip padaromas antpilas, kuriuo gydomos skrandžio ligos, dvylikapirštės žarnos opos. Beržo juodgrybį reiktų rinkti žiemą ir pavasarį, kuomet jis turi daugiausia veikliųjų medžiagų. Juodgrybio nederėtų laikyti ilgiau kaip pusę metų, nes po šio laiko jis praranda daug gydomųjų savybių. Beržas minimas ir liaudies kūryboje. Dainose, pasakose, padavimuose beržo simbolis dažniausiai įkūnija gerąsias jėgas. Liaudies prietaruose beržas glaudžiai susijęs ir su žemės ūkio darbais. Pagal beržą žinodavo, kada reikia avižas sėti ar bulves sodinti, spėdavo, kokia bus vasara ar žiema. Liaudies dainose beržai yra skaistybės ir jaunystės simbolis. Pagonybės laikais daugiausia apeigų, susijusių su beržais, būdavo pavasarį, o vėliau jos sutapatintos su katalikų Sekminėmis. Beržų šakelėmis puoštos trobos, vartai, iš jų pinti vainikai laikyti nemirtingumo, sielos ir gyvųjų ryšio su mirusiaisiais simboliu. 2.3. Beržo produkcija Beržo mediena yra labai paklausi, o jos kaina nuolata auga. Dabartinėje rinkoje medienos kaina yra viena aukščiausių (pjautinųjų rąstų kaina nusileidžia tik ąžuolo ir uosio). Iš beržo gaminami pjautinieji rąstai, dažniausiai 3,20 m ilgio, popierrąsčiai, tarinė mediena ir malkos. Gaminant pjautinuosius rąstus vadovaujamasi LST 1609:2001 standartų reikalavimais. A, B, C kokybės rąstai gaminami tik iš žalių medžių stiebų, o D kokybės klasės - ir iš žalių ir iš sausų medžių stiebų. Rąstai turi būti nugenėti nukertant arba nupjaunant šakas su sortimento žievės paviršiumi. Sortimentų galų sustorėjimai ir gumbai turi būti nupjauti. Visi rortimentai gaminami su 5-10 cm užlaida ir matuojami vienetiniu metodu. Pagrindinis beržo rąstų pirkėjas yra UAB Likmerė. Ši įmonė viena iš žinomiausių Latvijos įmonių grupių „Latvijas Finieris“ dukterinė bendrovė Lietuvoje. Beržo popierrąsčiai - rąstas, skirtas plaušienai gaminti. Dažniausiai gaminami 3 m ilgio su ±5 cm užlaida, nuo 5 cm skersmens, storumas neribojamas. Atsiradus naujoms popieriaus gamybos technologijoms labai sparčiai išaugo beržo popiermedžių paklausa. Šiuo metu vien tik Švedijoje ir Suomijoje kasmet sunaudojama 14 mln. kietmetrių beržo popiermedžių. Beržas Lietuvoje taip pat tampa vis perspektyvesnė ir vis labiau miškininkų vertinama medžių rūšis. Pastaraisiais metais dauguma miško urėdijų ir privačių miškininkų pajuto, kad beržo popiermedžiai turi gerą paklausą ir kainą užsienyje ir Lietuvoje, ir jų auginimas tampa svarbia ir ekonomiškai naudinga miškų ūkio veikla Beržo tarinė mediena - yra brangesnė nei kitų lapuočių medžio rūšių mediena. Tai rąstas skirtas taros ruošiniams gaminti. Dažniausiai gaminamas 2,4 m ilgio su +5 - 10 cm užlaida. Beržo malkos priklauso I kaitrumo grupei ir yra ypač paklausios. Malkos gaminamos 3 m ilgio, taip pat į rinką pateikiamos ir skaldytos. Iš malkinės medienos dar gaminamos granulės kūrenimui bei briketai. VĮ VMU 2022 m. rugsėjo mėn. vid. kainos buvo tokios: pjautinieji rąstai siekė 152 Eur/m3 (vidutinė Lietuvos regioninių padalinių kaina), beržo popiermedžiai 110 Eur/m3, beržo malkos - 71 Eur/m3 (Rokiškio RP kaina), beržo taros rastai -101 Eur/m3 (Rokiškio RP). Peržiūrėjus AMEPS 2023 m. aukcionų rezultatus, pastebėta, kad kainos beržo pjautiniesiems kyla. 3. Beržas plantacijose 3.1. Beržo tinkamumas plantacijoms Didžiausias galimybes padidinti beržynų produktyvumą ir stiebų kokybę teikia miško selekcijos priemonės. Kartu būtų galima sutrumpinti ir kirtimo apyvartą. Dėl savo biologinių ypatybių - didelės augimo ir kokybės požymių genetinės variacijos, greito augimo, ankstyvos derėjimo pradžios ir ypač gausaus derėjimo beržas yra ypač paranki selekcijai ir sėklininkystei vystyti medžių rūšis. Jau pirmame selekcijos cikle - atrenkant pliusinius medžius gaunamas 5-6 % augimo ir kitų požymių genetinio-selekcinio pagerinimo efektas. Antrame cikle - išbandžius pliusinių medžių palikuonis palikuonių bandomuosiuose želdiniuose - gaunamas 15-20 % selekcinis efektas, sekančiame cikle - 25-30 %. Pagrindas beržo genetiniams tyrimams bei intensyviai selekcijai, paremtai pliusinių medžių palikuonių išbandymu palikuonių bandomuosiuose želdiniuose ir geriausiųjų atranka, Lietuvoje padėtas 1994 m. Tam nemažą teigiamą postūmį padarė Švedų susidomėjimas gerų genotipų Lietuvos beržo sėklomis ir Švedų patyrimo perėmimas. 1995-1996 metais Lietuvoje surengta nemažai išvykų, atrinktos vertingiausios populiacijos ir virš 100 naujų pliusinių medžių. Surinkus nuo jų sėklas ir genetinei įvairovei padidinti prijungus iš Švedijos gautus sėklų pavyzdžius, 1999 m. įveista eksperimentinių bandomųjų želdinių serija (po 1,5 ha Šilutės, Dubravos ir Šiaulių m.u.), kuri dabar tampa vertinga genetinių tyrimų ir intensyviosios selekcijos baze. Miškų departamento užsakymu 2001 m. atliktas beržo kilmių (provenencijų) rajonavimas. Beržo kilmės rajonai patvirtinti 2002 m LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. 317. Toliau plėtojant karpotojo beržo selekciją būtina surinkti sėklų pavyzdžius papildomai dar bent nuo 200 - 300 pliusinių medžių ir įveisti 3-5 palikuonių testavimo želdinius skirtinguose beržo provenencijų (kilmės) rajonuose. Latvijoje jau testuojama 650 beržo pliusinių medžių palikuonių šeimų, Švedijoje ir Suomijoje - po kelis tūkstančius šeimų. Toks selekcinės bazės išplėtimas leistų padidinti selekcijos atrankos intensyvumą ir gauti didesnį selekcinį efektą. Ypač didintinas dėmesys stiebų ir medienos kokybės selekciniams požymiams, nes tai leistų žymiai labiau padidinti už beržo medieną gaunamas pajamas, nei didinant augimo spartą. Antrame selekcijos etape reikėtų pereiti prie geriausiose šeimose atrinktų geriausiųjų individų kryžminimo ir gautų palikuonių šeimų išbandymo. Tai leistų pilniau realizuoti selekcijos metu gautą selekcinį efektą – padauginti dideliais kiekiais ištestuotus ir atrinktus geriausius genotipus ypač našiems miškams, pvz. – sutrumpintos apyvartos plantaciniams miškams - veisti. 3.2. Beržo plantacijos Lietuvoje Lietuvoje šiuo metu yra 5 beržo sėklinės plantacijos. Informasija apie sėklines plantacijas pateikiama 3 lentelėje. 3 lentelė. Beržo sėklinės plantacijos Lietuvoje Beržo sėklinės plantacijos Eil. Nr. Miškų urėdija Objekto kodas Stebimas plotas, ha Derėjimo balas pagal Kaper’į Numatoma paruošti sėklų, kg Pastabos 1 Dubravos 51BSP006 0,10 1 0 Įveista 2013 m. 2 Dubravos 51BSP007 0,10 1 0 Įveista 2013 m. 3 Jurbarko 23BSP005 0,77 1 0 Įveista 2013 m. 4 Radviliškio 16BSP004 1,90 1 0 Įveista 2011 m. 5 Šiaulių 20BSP001 2,51 4 25,0 Įveista 2000-2004 m. Iš viso: 5,38 4 25,0 *Pastaba. Kadangi keturios beržo SP dar jaunos, skaičiuojamas tik vyresnės SP derėjimas. Lietuvoje taip pat yra 17 sėklinių medynų, 21 genetinis beržo draustinis, tačiau didžiausia nauda yra gaunama iš plantacijų. Daugiausia dėmesio yra skiriama Dubravos sėklinei plantacijai, kuri buvo įveista šiltnamyje. Plantacija pavaizduota 8 paveiksle. 8 paveikslas. Beržo sėklinė plantacija Girionyse Karpotųjų beržų sėklinė plantacija pagal suomišką technologiją įveista 2003 metų pavasarį polietileno plėvele dengtame šiltnamyje Girionyse. Šiltnamio plotas 1600 m2. Šiltnamis padalintas į dvi sekcijas, kurios skirtos dviejų rajonų (Pajūrio žemumos – Žemaičių aukštumos ir Vidurio Lietuvos žemumos) kilmės beržų skiepytiems medeliams auginti. Plantacijai įveisti panaudoti 86 pliusiniai karpotojo beržo medžiai. Pirmajam karpotųjų beržų kilmės rajonui atstovauja 42, o antrajam – 44 pliusiniai medžiai. Iš viso plantacijoje pasodinta 132 skiepyti medeliai, išdėstant 3 x 3 m atstumais. Medeliai pradėjo derėti trečiais po skiepijimo metais. Iš vieno skiepyto medelio numatoma surinkti iki 1,0 kg aukštos selekcinės vertės sėklų. Plantacijoje studentai supažindinami su skiepytų beržiukų augimo ypatumais bei beržo sėklų paruošimo kontroliuojamoje aplinkoje technologija. Dubravos beržo sėklinėje plantacijoje šiltnamyje atliekami selekciniai retinimai, t.y. - pašalinami blogiausi klonai ir paliekami plantacijoje tik geriausi. Sėklinė plantacija šiltnamyje visoms miškų urėdijoms ir privatiems miškų ar žemės ūkio žemių savininkams galės tiekti selekcines sėklas, iš kurių auginami beržynai augtų 41,1-63,45 % sparčiau ir pasižymėtų 10,4-31,9 % geresne stiebų ir medienos kokybe. Nors šioje plantacijoje išauginamų beržo selekcinių sėklų kaina ir didelė (ji susidaro įskaičiuojant visas selekcinių darbų, šiltnamio statybos ir priežiūros, medžių priežiūros ir sėklų ruošos darbų kaštus) tačiau iš jų išauginamų medynų našumas ir kokybė ir gaunamos pajamos padidėtų labai ženkliai. 3.3. Beržo plantacijos įkūrimas Siekiant įkurti beržo sėklinę plantaciją pirmiausia būtina parinkti tinkamą vietą. Plantacijai reikėtų parinkti lygaus reljefo plotą, arti kelių, miško daigynų, gyvenviečių, kad būtų patogu jį prižiūrėti. Plantacija turėtų būti įkurta toliau nuo natūraliai auginamų beržynų, kad jie tarpusavyje nesusikryžmintų Svarbu tinkamai paruošti dirvą beržo sodinimui bei iškirsti menkaverčius krūmus bei pašalinti augmeniją. dirvą plantacijoms rekomenduojama arti ištisiniu būdu. suariant 25-27 cm gyliu, sodmenys turėtų būti tręšiami mineralinėmis medžiagomis. Auginant sėklinius beržus šiltnamyje, svarbu tinkamai laistyti, derėjimo metu sandariai uždaryti visus tarpus, kad medžiai nesusikryžmintų su netinkamomis rūšimis. Jeigu planuojama auginti lauke, dažniausiai sodinama į vagas atstumais 3 x 3 m, skiepytais daigais arba sodmenimis konteineriuose. Būtina nuolat stebėti ar nereikia išretinti prastesnių, pažeistų medžių, šalinti piktžoles. Plantaciniai karpotojo beržo želdiniai Lenkijoje (sodinimo atstumai 2,5 × 2,0 ir 3 × 4 m) duoda 7–11 m3/ha prieaugį pirmaisiais 25 augimo metais. Antrais ir vėlesniais želdinių augimo metais būtina atlikti visiškai stelbiamų ir užtamsintų ¾ lajos medelių priežiūrą. Jei plantacija bus veisiama lauke, būtina ją aptverti aukšta ir tankia tvora nuo žvėrių. Kadangi karpotajam beržui labai svarbi dirvožemio drėgmė, kritulių kiekis bei oro temperatūra pirmoje vegetacijos periodo pusėje, kuriant plantaciją būtina užtikrinti tinkamą drėgmę. Kadangi beržai gamtoje linkę kryžmintis tarpusavyje su kitomis rūšimis, reikėtų plantaciją įrengti taip, kad būtu užtikrinta, jog jis nesusikryžmintų su kitomis rūšimis. Plantacijai įkurti preliminariai reikalinga atlikti šie darbai bei reikalingos tokios išlaidos: • Plantacijos projekto parengimas (sėklinės plantacijos tipas, jos paskirtis, kryžminimo schema, plantacijos išdėstymas, tinkama vieta)150,00 Eur/ha. • Dirvos arimas 219,00 Eur/ha; • Sodinukai (uždara šaknų sistema) 1+1 sodinant 3x3: 1100 vnt x 0,35 Eur = 350,00 Eur; • Sodinimas 1100 x 0,50 = 550,00 Eur/ha; • Trąšos, tvoros tvėrimas ir kitos išlaidos - 1000 Eur/ha; Iš viso 1 ha plantacijos įrengimas lauke apytiksliai galėtų kainuoti - 2269,00 Eur. IŠVADOS Išanalizavus literatūrą galima teigti: 1. 1. Lietuvoje savaime auga 4 beržų rūšys: karpotasis, plaukuotasis, lieknisinis beržas ir beržas keružis. Tai trumpaamžiai medžiai, bet kai kurios rūšys išgyvena iki 160 metų, kertami jie sulaukę 60 metų brandos. Tai sparčiai augantys medžiai, užaugantys iki 25 - 40 m aukščio. Nors gali išgyventi iki 160 metų, tačiau kertami sulaukę 60 metų brandos. Beržynų produktyvumas iš hektaro siekia vidutiniškai 230 m3/ha ir yra mažesnis nei eglės. Tik patys našiausi beržynai pasiekia 300-330 km/ha, tačiau beveik dvigubai trumpesnė beržynų kirtimų apyvarta nei eglynų įgalina pasiekti panašų aukštą medynų produktyvumą per metus. 2. Karpotasis beržas - vienas iš atspariausių medžių ligoms ir kenkėjams. Auga bet kokioje dirvoje, nėra reiklūs dirvožemiui, mėgsta šviesą. Nėra atsparūs užterštam orui. Beržas dauginamas sėklomis arba skiepijant. Beržai dauginasi ir natūraliai atželdami iš kelmų. Manoma, kad natūraliai Lietuvoje augančios beržo rūšys lengvai kryžminasi, todėl gamtoje egzistuoja daug natūralių hibridų, kurių fenotipiniai požymiai panašūs į tėvines formas. 3. Dėl savo biologinių ypatybių - didelės augimo ir kokybės požymių genetinės variacijos, greito augimo, ankstyvos derėjimo pradžios ir ypač gausaus derėjimo beržas yra tinkamas plantaciniams želdiniams veisti. Beržo mediena yra paklausi ir vertinga, tad beržo sėklos surinktos plantacijose, padidintų beržynų produktyvumą, stiebų kokybę, sutrumpintų kirtimų apyvartą. LITERATŪRA Baliuckienė A., Baliuckas V. Karpotojo beržo (Betula pendula L.) bioekologinės ir genetinės savybės. Miškininkystė, 2005, Nr. 1 (57), 62–69. Beržas. Prieiga per internetą:
Šį darbą sudaro 5160 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!