Cheminė augalų sudėtis

Tikslas – nustatyti pasirinktų augalų sumaltų sėklų kokybinę sudėtį.
Sėkla – labai sudėtinga ir daug kuo dar nepažinta biologinė sistema. Ji svarbi augalo giminei pratęsti, žmogaus bei gyvulių mitybai. Jos būtinos naujam augalinio organizmo gemalui augti heterotrofinėje jo mitybos fazėje. Sėklose yra 6,7-14 vandens. Sausųjų medžiagų didžiausią dalį – 96-98, sudaro organiniai junginiai, apie 2-3,5 randama mineralinių peleninių elementų. Pagal ūkinę vertę kultūrinių augalų sėklos skirstomos į krakmolingas (kviečio, miežio), aliejingas (lino, saulėgrąžos) ir baltymingas (pupelių, žirnių). Kai kuriose sėklose (aguonų, garstyčių, melisų, durnaropių, činčibero) yra ir vaistinių medžiagų.
Įlašinus į stiklinę drumsto vandens jodo tirpalo,vanduo nusidažo mėlynai, nes iš miltų išsiplovė krakmolas. Jeigu iš stiklinės drumsto vandens įpilsime į mėgintuvėlį ir pakaitinsime iki virimo, susidarys kleisteris, nes temperatūros poveikyje baltymai koaguliuoja. Taip įrodoma, kad sėklose yra baltymų ir krakmolo. Kvietiniuose miltuose yra šiek tiek riebalų. Norint juos aptikti, reikia įberti į mėgintuvėlį miltų, įpilti eterio ir sandariai užkimšti jį kamščiu. Po to eteris nupilamas į lėkštelę, išklotą baltu popieriumi. Išgaravus eteriui, popieriuje liks riebalų dėmės. Tai rodo, kad kvietiniuose miltuose ir kviečių grūduose yra riebalų.
Baltymai, krakmolas ir riebalai – tai organinės medžiagos, kurių yra visų augalų sėklose.
Tikslas – nustatyti, kokį poveikį citoplazmos klampumui turi tam tikrų mineralinių druskų koncentracija bei patys jonai.
Klampumas – viena svarbiausių citoplazmos savybių. Jis labai skirtingas įvairių veislių augaluose ir priklauso nuo jų vystymosi fazių. Vienų augalų citoplazmos klampumas kiek didesnis už vandens, kitų – netgi prilygsta glicerinui. Citoplazmos klampumas glaudžiai susijęs su medžiagų apykaita: kuo didesnis klampumas, tuo lėtesnė medžiagų apykaita. Didesnis citoplazmos klampumas daro augalus atsparesnius aukštoms temperatūroms. Mastas protoplazmos klampumui palyginti yra plazmolizės forma, įmerkus tiriamąjį objektą į hipertoninį kurios nors druskos tirpalą. Skiriamos trys plazmolizės formos: iškilioji, kampuotoji, įgaubtoji. Iškilioji plazmolizės forma būdinga mažo klampumo protoplazmai, vidutinio klampumo – kampuotoji ir didelio klampumo – įgaubtoji. Klampumas yra kintama savybė, priklausanti nuo protoplazmos išbrinkimo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!