Augalų mityba per šaknis

• Tai augalų mityba mineraliniais elementais, taip pat vandens ir organinių medžiagų siurbimas iš dirvožemio.
• Augalų pasaulyje egzistuoja augalai (pvz., kerpės), kurie neturi šaknų, tačiau sugeba mitybos elementus iš aplinkos paimti.
• K. Plesevičius “Agrochemija”,V., 1970m.
• Mitybos elementai dalyvauja visuose augale vykstančiuose procesuose.
• N, S, P įeina į pagrindinių medžiagų sudėtį.
• K, Ca, Na nulemia citoplazmos klampumą, laidumą, elektros reiškinius.
• Daugelis elementų įeina į fermentų sudėtį arba juos aktyvina.
• Fotosintezė ir kvėpavimas nevyktų be mineralinės mitybos elementų (Mg, P).
• Mityba mineraliniais elementais įrodo augalo autotrofiškumą.
Pusiau parazitiniai augalai
• Augalai turi mažai chlorofilo.
• Šaknys virtusios haustorijomis.
• Šaknimis įsisiurbia į kitų augalų šaknis ar stiebus ir siurbia iš jų vandenį, mineralines druskas, iš dalies ir organines medžiagas.
•
• Krūminis kūpolis
• (Melampyrum nemorosum)
• Mažasis barškutis
• (Rhinanthus minor)
Pusiau parazitiniai augalai
• Žoliniai pusiau parazitiniai augalai:
• kūpoliai (Melampyrum),
• barškučiai (Rhinanthus)
• akišveitės (Euphrasia).
• Amalas (Viscum album) – nedidelis visžaliais lapais krūmelis. Vandenį ir mineralines druskas siurbia haustorijomis iš augalo maitintojo.
• Stačioji akišveitė (Euphrasia stricta)
• Paprastasis amalas (Viscum album)
Parazitiniai augalai
• Augalai, neturintys chlorofilo, jų lapai virtę žvyneliais.
• Siurbia mineralines ir organines medžiagas.
• Pavojingi ir sunkiai išnaikinami.
• Parazituoja: saulėgrąžas, pomidorus, tabaką, dobilus, uoginius augalus, vaismedžius ir kt.
• Didžioji džioveklė Orobanche elatior)
• Smulkusis brantas Cuscuta epithymum)
Vabzdžiaėdžiai augalai
• Auga vietose (vandenyje, pelkėse, durpynuose), kuriose mažai prieinamų azoto junginių ir mineralinių druskų.
• Lapai apaugę liaukiniais plaukeliais. Liaukų išskirti fermentai suvirškina sugautą grobį.
• Apskritalapė saulašarė (Drosera rotundifolia)
• Skendenis (Utricularia)
Mikorizė
• Mikorizė– augalų šaknų simbiozė su grybais. Ji būdinga ir žoliniams augalams ir medžiams.
• Ektotrofinė (išorinė) mikorizė – grybo hifai įsiskverbia negiliai į augalo šaknies tarpuląsčius. Šakniaplaukiai sunyksta. Būdinga daugumai medžių.
• Endotrofinė (vidinė) mikorizė – šakniaplaukiai išlieka, grybo hifai įsiskverbia į šaknų žievės ląsteles. Būdinga žoliniams ir sumedėjusiems augalams.
Mikorizė
• Dėl mikorizės augalai geriau įsisavina peleninius elementus ir azotą.
Mikorizės svarba
• Pagerina augalų šakninę mitybą.
• Grybienos išskiriami fermentai tirpina dirvožemio organines medžiagas.
• Grybo hifai padidina šaknų siurbiamąjį paviršių.
• Grybai aukštesniuosius...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!