Kaimo gyvenimas lietuvių literatūroje

Kaimo gyvenimas lietuvių literatūroje.
Kaimas dažnai tapatinamas su gamta. Šiais laikas, kai daugelis asmenų gyvena miestuose, užmiestis lieka antraeilis dalykas žmonių gyvenimuose. Tačiau dažnas individas retkarčiais nori pailsėti nuo šurmulio ir išvažiuoja į tėvų, senelių sodybas ar miškus. Taigi, kas tas kaimas? Tai istoriškai susiklostęs teorinis vienetas su gyvenviete, kuri mažesnė už miestą. Užmiesčio tema atskleidžiama ir lietuvių literatūroje. Vieni autoriai savo kūriniuose kaima iškelia kaip vertybę ir pabrėžia, jog kaimietis turi auštesnę moralę, nei žmonės, kurie turi auštesnę socialinę padėtį. Kiti – jog kaimas – tai gamta, jog ji – didžiausia vertybė ir kad asmens gyvenimas visada siesis su ja.
Jonas Biliūnas – XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios Lietuvos rašytojas, publicistas, lyrinės lietuvių prozos pradininkas, kritikas, politinis veikėjas, iki savo ankstyvos mirties parašęs begalo brandžių kūrinių. Jo tekstai pasižymi realizmu, derinamu su pasakos motyvais, psichologizmu, dažniausiai koncentruojamasi į paprastą kaimo žmogų. J. Biliūnas nevengia sąžinės graužaties temos, apeliuoja į skaitytojo jausmus, todėl jo tekstai įstringa ilgam. Visoms Jono Biliūno novelėms būdingas objektas – kaimas, jo žmogus, o veikėjai dažniausiai yra niekam nereikalingi, nuskriausti ir atstumti. Šalia novelių ,,Kliudžiau“, ,,Brisiaus galas“, apysakos ,,Liūdna pasaka“ kaip tipišką jo kūrybos pavyzdį galime priskirti ir kūrinį ,,Vagis“ .Senovės kaimuose žmonės sunkiai dirbo, tačiau jie nesiskundė ir nedejavo, nes tai atlikdavo dėl grūdų žiupsnelio ar duonos riekelės. Šiame apsakyme visa tai, tiesiog atsispindi. Pasakotojas aprašo pobaudžiavinius metus. Panaikinus baudžiavą, urėdas netenka tarnybos ir pastogės. Tėvas apgyvendina jį seklyčioje. Jis negali keršyti silpnesniam ir bejėgiui. Išvažiuodamas urėdas tėvui paliko lazdą, kuria baudžiavos laikasi taip jį sumušė, kad šis tris savaites lovoje gulėjo. Tačiau tėvas su atlaidumu paima lazdą, o į vaikų priekaištus atsako liūdna šypsena. Liūdnas nusišypsojimas reiškia ne tik gyvenimo papatirtimi pagrįstą išmintį, bet ir gilų žmogiškos prigimties supratimą, kuris pateisina, jog žmogiškos prigimties supratimą, kuris pateisina, jog klysti yra žmoniška. Šiame apsakyme J.Biliūnas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!