Jonušas Radvila

Jonušas Radvila gimė 1612 metais gruodžio 2d. Papilyje (Biržų rajone), mirė 1655metų gruodžio 31d. Tykocine, Bialastoko (Balstogės) vaivadijoje. J. Radvilos palaidojimo vieta nežinomas. Jo tėvai buvo Kristupas Radvila, Radvilos Perkūno sūnus, ir Ona Kiškaitė, atnešusi kraičio Radviloms didžiulius Kėdainių dvarus. Jonušas buvo vienas iš paskutiniųjų Biržų atšakos Radvilų giminės atstovų. Rūpestingai išauklėtas, aukštas, dailiai nuaugęs ir gražių bruožų, garsėjo kaip nepalyginamas raitininkas ir šokėjas, dailaus aristokratiško elgesio, puikus ir išdidus, bet dosnus ir mandagus žmogus. Jis mokėjo kiekvieną patraukti, sužavėti. Jonušas Radvila laisvai kalbėjo prancūziškai, vokiškai, lotyniškai, kiek itališkai. Daugiausia jis gyveno Vilniuje, Kėdainiuose, Dubingiuose ir Biržuose, kur buvo jo rūmai ir pilys.
Žinoma, kad jis baigė kalvinų mokyklą Biržuose, Koidanovo ir Slucko gimnazijas. 1629 – 1631 metais studijavo Leipcigo, 1633 metais Leideno (Olandija), Altdorfo universitetuose.
1655 metais Rusijos kariuomenei užėmus Vilnių, Jonušas Radvila vadovavo LDK feodalų grupei,kuri sudarė Kėdainių sutartį su Švedija.
Pirmoji J. Radvilos žmona buvo K. Potockytė (mirė 1645m.). Antroji žmona – turtingo Valakijos valdovo Lulupo dukra Elena Marija. Jos garbei J. Radvila Kėdainiuose pastatė stačiatikių bažnyčią.
J. Radvila turėjo tik vieną dukrą (iš pirmos santuokos) – Oną Mariją. Ši ištekėjo už Boguslavo Radvilos. Taip visas Jonušo Radvilos šeimos turtas perėjo Boguslavo Radvilos giminės šakai.
1931m. birželio 28d. Biržuose atidengtas J. Zikaro sukurtas paminklas Jonušai Radvilai. Paminklo statybos iniciatoriai buvo reformatai.
Kaip ir daugelis kitų tais laikais gyvenusių didikų vaikų, J. Radvila politinę ir karinę karjerą, visuomeninę veiklą pradėjo labai anksti. 1633m. J. Radvila tapo pakamarininkiu, 1636m. pagarsėjo Vilniaus senatorių pasitarime gindamas prieš lenkus Lietuvos garbę. Po tėvo mirties jis tapo ne tik Lietuvos, bet ir visos Lenkijos protestantų globėjas ir vadas, tarpais nevengdamas neapykantos demonstracijos prieš katalikų bažnyčią. 1647 m. vyskupas A. Vaina skundėsi, kad Radvila įsakęs nukapoti pakelių kryžius. Przypkovskio laidotuvių metu jis, esą, įsakęs šaudyti į domininkonų bažnyčią. 1640m. buvo paskirtas Trakų pilininku, bet šios tarnybos atsisakė. 1646 – 1653...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!