Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Vytauto ir Jogailos laikais

 Istorijos kūrybinis darbas LDK Jogailos ir Vytauto laikais KAUNAS 2007 Šaltinis A Jogailos atliktas Lietuvos krikštas, skirtingai nuo trumpalaikio krikščionybės periodo Mindaugo valdymo laikais buvo nebegrįžtamas, šalis galutinai pasuko vesternizacijos keliu. Tuo pačiu Jogailos valdymo laikotarpis dalies istorikų vertinamas kaip lenkiškosios kultūros plitimo Lietuvoje pradžia. Tuo tarpu Lenkijoje Jogailos valdymas buvo Lenkijos „Aukso amžiaus“ pradžia. http://lt.wikipedia.org/wiki/Jogaila Šaltinis B 1382 m. mirus Liudvikui, Vengrijos sostą paveldėjo jo vyriausia duktė Marija (regentė buvo motina). Tačiau Lenkijos bajorai nenorėjo išsaugoti asmeninės unijos su Vengrija ar pripažinti Marijos sužadėtinio Zigmanto regentu. Todėl naująja monarche buvo išrinkta Marijos jaunesnioji sesuo Jadvyga. Po dvejų metų derybų su Jadvygos motina ir pilietinio karo dešimtmetė jadvyga pagaliau atvyko į Krokuvą ir 1384 m. buvo karūnuota Lenkijos karaliumi (Hedvig Rex Poloniæ, o ne Hedvig Regina Poloniæ). Vyriškas titulas reiškė, kad ji buvo savarankiška monarchė, o ne monarcho sutuoktinė.Po karūnacijos atsirado naujų pretendentų į Jadvygos ranką. 1385 m. atvykęs senasis sužadėtinis buvo išvarytas ir vėliau vedė Jadvygos pusseserę. Tais pačiais metais Jogaila pasirašė Krėvos uniją, kuria įsipareigojo priimti krikščionybę, ir, vedęs Jadvygą ir tapęs Lenkijos karaliumi, prijungti Lietuvą prie Lenkijos. <...>. http://lt.wikipedia.org/wiki/Jadvyga Šaltinis C http://lt.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:Vytautas_dydysis.jpg Šaltinis D http://lt.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:VytautoLDK.png Šaltinis E 1429 m. sausį Lucko pilyje vykusio Europos monarchų suvažiavimo dalyviai Vokietijos imperatoriaus Zigmanto Liuksemburgiečio (tolimo Vytauto giminaičio) siūlymu Vytautą paskelbė Lietuvos karaliumi (Lietuvos didžiūnai Vytautą Lietuvos karaliumi buvo apskelbę dar 1398 m. spalį, tada Nemuno Salyno saloje susirinkę patvirtinti LDK taikos su Vokiečių ordinu). Vytauto ir jo žmonos Julijonos vainikavimo karališkais vainikais iškilmės buvo numatytos 1430 m. rugsėjo 8d., tačiau jos neįvyko lenkams tų metų rugpjūčio viduryje Vokietijos ir Lenkijos pasienyje suėmus, sumušus ir apiplėšus imperatoriaus įgaliotinius, gabenusius į Vilnių Vytauto vainikavimo sutartį (speciali Zigmanto Liuksemburgiečio pasiuntinių delegacija, kuri tuo pat metu Vytautui ir jo žmonai vežė Niurnbergo auksakalių pagamintas karūnas ir 1430 m. rugsėjo pradžioje jau buvo Frankfurte prie Oderio, po šio incidento toliau nebevyko ir grįžo į Vokietiją). Po to kita Vytauto vainikavimo iškilmių diena buvo paskirta dar du kartus, tačiau antrąjį Lietuvos karaliaus vainikavimosi bandymą sužlugdė tų pačių metų spalio pradžioje į Lietuvą kartu su Vytautą palaikiusiu Jogaila atvykęs Krokuvos vyskupas Zbignevas Olesnickis.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!