E. Turauskas "Lietuvos nepriklausomybės netenkant"

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS HUMANITARINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS NEAKIVAIZDINĖS STUDIJOS C GRUPĖS DALYKAS LIETUVOS Naujausių laikų diplomatijos istorija NAMŲ DARBAS NR. 1:/ Edvardo Turausko knygos „Lietuvos nepriklausomybės netenkant” recenzija /Namų darbo pristatymo data/ Atliko Tikrino: Doc. Dr. J.Vaičenonis KAUNAS, 2008 Įvadas Edvardo Turausko knyga „Lietuvos nepriklausomybes netenkant“ nėra paprasta, niekuo neišsiskirianti iš kitų, atsiminimų knyga. Žinoma nereikia ir perdėtai vertinti jos reikšmės Lietuvos istorijai, tačiau siekiant nustatyti jos vertę Lietuvos diplomatijos istorijai, derėtų paminėti, kad ši knyga viena iš nedaugelio knygų, kurioje didžiausias dėmesys skiriamas Lietuvos diplomatų su Sovietų Sąjungos vadovais deryboms, kurių pasėkoje vis dėl to nepavyko išvengti Lietuvos okupacijos. Autorius savo atsiminimuose naudodamasis derybose dalyvavusių diplomatų prenometrijomis (Pro memoria lot. – tai, ką reikia atsiminti.) sugebėjo tiksliai atkurti visų įtemptų įvykių eigą, realistiškas esamuoju laiku pateiktas dramatiškas kūrinio siužetas skaitytoją nukelia į įtampos kupiną derybų procesą. Atsiminimų knyga parašyta prisodrinta sausų istorikų neanalizuojamų detalių, kurios skaitytojui atskleidžia kai kurių dar nežinomų detalių. Edvardo Turausko asmeninis įnašas į Lietuvos diplomatijos istorija taip pat negali būti pamirštas. Edvardas Turauskas – nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Politikos departamento direktorius, įgaliotasis ministras Čekoslovakijai, Jugoslavijai ir Rumunijai, Lietuvos delegatas prie Tautų Sąjungos, pasiuntinybės tarėjas Berne, Šveicarijoje, Eltos direktorius, tarptautinių konferencijų dalyvis, daugelio laikraščių ir žurnalų bendradarbis, nuoširdus krikščionis, ateitininkijos veikėjas, Lietuvių katalikų mokslo akademijos (LKMA) narys – gyveno ir dirbo Lietuvai, kovojo dėl jos laisvės ir nepriklausomybės.1 Šioje atsiminimų knygoje autorius naudojo užsienio reikalų ministerijos archyvinę medžiagą, tačiau knygos svarba diplomatijos istorijai dar labiau išauga, paaiškėjus, jog Edvardas Turauskas atskleidžia ir nežinomų dokumentų, kuriu nėra centriniame valstybiniame archyve. Neabejojama, kad šie dokumentai kurių neturi centrinis valstybinis archyvas, buvo sunaikinti pasitraukiant Edvardui Turauskui iš Lietuvos, prieš pat SSRS okupaciją: „Čia turiu dar iš atminties pastebėti, kad, išvykdamas daviau abiem slaptystėm (M. Kubiliūtei ir Br. Liūdžiūtei) įsakymą naikinti slaptąjį URM – jos archyvą, ypačiai tokius tekstus, kurie gali Sov. Akyse „kompromituoti“ asmenis...“2 Žinoma toks „valymas“ slaptų dokumentų tik apsunkina istorikų darbą, taip pat po Sovietų okupacijos buvo išvežtas URM archyvas į Maskvą, gražintas tik 1956m, istorikai neabejoja, jog ten buvo „pravalytas“. Atsiminimuose randame jog Knygos autorius turėjo savo asmeninį seifą Šveicarijoje, kur gyveno po Lietuvos okupacijos : „

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!