Lietuvos nepriklausomybės kovos su bolševikais, bermontininkais ir lenkais

• 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje buvo paskelbtas Nepriklausomybės aktas, kuriame buvo teigiama, jog atkuriama Lietuvos valstybė. Atkurtam valstybingumui išsaugoti prireikė didelio ryžto ir pastangų. Ginant valstybingumą, dvejus metus jaunai Lietuvos valstybei teko kovoti su bolševikais, bermontininkais ir lenkais. 1920 m. balandžio mėn. Lietuvos piliečiai išrinko Steigiamąjį Seimą, kuris pasiskelbė pasauliui, kad Lietuva – atkurta nepriklausoma valstybė, demokratinė respublika. Tačiau šis dvejų metų kovų laikotarpis mūsų jaunai valstybei buvo labai sunkus ir, ko gero, nepagrįstai primirštamas.
• Pirmąjį pasaulinį karą pralaimėjusi Vokietija, vykdydama nugalėjusios Antantės reikalavimą, 1918 m. gruodžio mėn. ėmė trauktis iš okupuotų teritorijų. Paskui besitraukiančią vokiečių kariuomenę slinko rusų bolševikų kariuomenė, įgyvendindama bolševikinę „pasaulinės revoliucijos“ doktriną. Pagal šią doktriną okupuotos Pabaltijo žemės turėjo tapti tiltu į Vakarų Europos šalis, kuriose, kaip tikėjosi bolševikų lyderiai, vyks proletarinės revoliucijos ir bus įvesta proletariato diktatūra. Vaizdžiai tariant, Lietuvos teritorija po truputį siaurėjo. 1918 m. gruodžio 22 d. bolševikai užėmė Švenčionis, o jau kitą dieną – Uteną, gruodžio 27 d. – Rokiškį, 1919 m. sausio 5 d. – Šiaulius, sausio 25 d. – Telšius. Į priešo rankas pateko du trečdaliai Lietuvos teritorijos.
• Bolševikų, dalyvaujančių invazijoje, pajėgas faktiškai sudarė maždaug trys to meto divizijos su artilerija, iš viso apie 20 tūkst. kareivių. Vėliau šias pajėgas pastiprino gausūs papildymai iš Rusijos.
• Yra žinoma, kad tuo metu lietuviai turėjo apie 3 tūkst. dar neapmokytų savanorių ir tik kai kuriose vietose pasipriešindavo besiveržiančiai rusų bolševikų kariuomenei. Bolševikai siekė užimti Kauną ir prieiti Rytprūsių sieną. Kaunas turėjo būti paimtas supamuoju manevru iš šiaurės ir pietų. Tačiau kasdien auganti ir stiprėjanti Lietuvos kariuomenė suardė bolševikų planą. Po kautynių ties Kėdainiais (1919 m. vasario 7–10 d.), Jieznu (vasario 10 ir 13 d.) ir Alytumi (vasario 12–13 d.) bolševikų puolimas buvo sustabdytas, o Kaunui gresiantis pavojus pašalintas. Tačiau yra žinoma, kad Nepriklausomybės kovose dalyvavo ne vien lietuvių savanoriai. Bent jau...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!