Jonas Jablonskis – tai nepaprastai šviesi asmenybė lietuvių tautos kultūros istorijoje. Ilgus metus blaškomas iš vienos vietos į kitą, tremiamas ir persekiojamas, sunkios ligos kamuojamas, nuolatinio skurdo ir vargo lydimas, jis visą savo gyvenimą su didžiausiu atkaklumu ir pasišventimu dirbo kilnų lietuvių liaudies švietimo darbą, kovojo dėl liaudies teisių, dėl jos gražesnio rytojaus.
Iš tikrųjų dėl begalinės meilės savo liaudžiai ir dėl nepaliaujamos tiesos troškimo jis net sunkiausiomis savo gyvenimo valandomis nenuleisdavo rankų, bet priešingai, dar atkakliau dirbdavo “dėl duonos laisvės ir šviesos“, dar atkakliau kovodavo dėl to kad, “jokie ponai nejodinėtų žmonių sprandais kaip tinkami”.
J. Jablonskio paveikslas mums artimas ir gerai pažįstamas: jį esame matę įvairiose knygose, kartais jis kabo klasėse ar lietuvių kalbos kabinetuose. Žvilgtelėję į jį, mintyse iš karto pasakome: „Tai žymiausias lietuvių kalbininkas!”
Portretai Jablonskį dažniausiai mums rodo seną, sėdintį krėsle su atlošu, ant galvos užsidėjusį kepuraitę, įsisupusį į tamsų chalatą. Iš barzdoto veido žvelgia akys – rimtai, atidžiai, netgi rūstokai. Apie Jablonskį parašyta nemažai straipsnių, atsiminimų ir net ištisų knygų. Dar buržuazijos valdymo metais J. Balčikonio rūpesčiu buvo išleisti Jablonskio raštai, kur sudėti beveik visi periodikoje spausdinti kalbininko straipsniai. Ypač daug dėmesio Jablonskiui buvo skiriama tarybiniais metais. Visų pirma čia minėtini Jono Palionio sudaryti J. Jablonskio „Rinktiniai raštai“. Jų pirmame tome išsispausdinti kalbininko didieji darbai – gramatikos, o antrajame – svarbieji kalbos straipsniai.
Kai kurie atsiminimų autoriai yra pavaizdavę Jablonskį buvus labai griežtą, negailestingą, netgi despotišką mokytoją. Vėliau nenuolaidumą, užsispyrimą ir šališkumą mėgdavo prikaišioti ir jo priešininkai – A. Jakštas, S. Dabušis. Tačiau yra žmonių, kurie Jablonskį apibūdino nepaprastai šiltai: pasižymėjęs dvasios kilnumu, paprastumu, švelnumu.
Kaip tokias skirtingas nuomones suderinti?
Ką besakyti, Jablonskis buvo taip pat žmogus, be gerųjų bruožų, turėjo ir trūkumų, charakterio nelygumų, būdavo kartais, ypač įsisirgęs, ir neužtektinai kantrus. Bet nemaža dalykų tikriausiai perdėdavo atsiminimų autoriai. Kai kas teisindamas save, kaltindavo Jablonskį.
Jablonskio darbai – tvirtas bendrinės lietuvių...
Šį darbą sudaro 2899 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!