Lietuvių kalba pasaulio universitetuose

Pabandykime įsivaizduoti,kaip atrodytų pasaulis,jeigu žmonės nemokėtų kalbėti. Kažin ar pasiseks vaizduotėje tokį pasaulį sukurti. Juk kalba yra svarbiausia žmonių bendravimo priemonė, be kurios negali visuomenės,pažangos, kultūros. Buvo laikai, kai žmonės nemokėjo rašyti. Pasaulio istorijoje žinomi laikotarpiai, kai neturėta privačios nuosavybės. Tačiau nėra buvę tokių laikų, kuriais žmonių visuomenė būtų išsivertusi be kalbos. Taigi kalba yra būtina visuomenės egzistavimo sąlyga. Kol, nebuvo jos, nebuvo ir žmogaus tikrąja to žodžio prasme. Be kalbos, kaip bendravimo įrankio, žinoma, neįmanoma įsivaizduoti žmogaus gyvenimo nė ateityje.
Bet kalba žmonėms yra ne vien tik sužinojimo ir bendravimo priemonė. Žmonės kalbėdami gali taip pat reikšti jausmus, pergyvenimus. Tai leidžia jiems kurti vadinamuosius dvasinius turtus, visų pirma grožinę literatūrą.
Neturėdami kalbos, neturėtume nė mokyklų, mokslo įstaigų, spaudos, radijo. Nebūtų įmanomas apskritai šių dienų mokslas ir technika. Tik tobulėjant mąstymui, kuris yra glaudžiai susėjęs su kalba, žmonija galėjo sukurti civilizaciją ir pasiekti aukštą šių dienų raidos laipsnį.
Iš to, kas pasakyta, matyti, kad kalba yra neįkainojamas žmonių turtas, kurį sunku pervertinti.
Žmonės išmoko tiksliai aprašyti visokiausius kalbos reiškinius, pradėjo sudarinėti žodynus, rašyti gramatikas. Bet kalbos giminystes, raidos problemos visdar tebebuvo tokios paslaptingos, kaip prieš daugelį amžių. Kad ir kaip būtų keista, žmogus pirmiau išsiaiškino žaibo ir griaustinio paslaptis, negu suprato kalbos raidos dėsnius. Juk jau 1754 metais Benjeminas Franklinas žaibolaidžiu sugavo žaibą, o 1816 metais Francas Bopas paskelbė veikalą, kuriame pirmą kartą lyginamuoju – istoriniu metodu mėginama aiškinti ligi tol žmogui nesuprantami kalbotyros reiškiniai.
Lygiinamojo – istorinio metodo atsiradimas buvo tikra revoliucija. Per kelis dešimtmečius žmonės apie kalbą sužinojo daugiau, negu per praėjusius tūkstantmečius. Naujasis kalbos tyrinėjimo metodas buvo ypač reikšmingas mums, lietuviams. Juk šio metodo dėka paniekinta, tik šiaudinėse artojų pirkiose vartota kalba rado kelią į Maskvos, Paryžiaus, Leipcigo, Prahos, Kopenhagos universitetų auditorijas. Turbūt, nerasime nei vieno žymaus ano meto kalbininko, kuris savo veikaluose nebūtų operavęs lietuvių kalbos faktais. Geriuasi užsienio universitetų profesoriai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!