Medis lietuvių leksikologijoje ir frazeologijoje: ąžuolas, beržas

Žodžiais kalboje pavadinami konkretūs daiktai, reiškiamos abstrakčios sąvokos, išsakomi žmogaus jausmai, reiškiamas kalbančiojo požiūris į tai, kas pranešama, ir t.t. Tai realus kalbos reiškinys, beje labai sudėtingas. Juk žodis jungia savyje kelių kalbos pakopų elementus, o jis pats, kaip sudėtinis elementas, įsijungia į žodžių junginį ir sakinį.
Leksikologija (gr. Leksikos „priklausantis žodžiui“ + logos „mokslas“) – kalbotyros šaka, tyrinėjanti kalbos žodyną (leksiką). Terminas leksikologija atsirado apie 1820 m., nors leksikologija buvo užsiiminėjama ir anksčiau. Leksikologija tyrinėja kalbos leksiką kaip tam tikrą sistemą, tarp kurios elementų egzistuoja dialektiniai ryšiai. Leksikos objektas yra žodis. Ji tyrinėja žodžius reikšmės, kilmės, vartojimo sferų, raidos ir stilistiniu požiūriu.
Frazeologija (gr. Phrasis „posakis“ + logos „mokslas“) – yra lingvistikos šaka, tyrinėjanti pastoviuosius žodžių junginius, arba frazeologizmus. Taigi frazeologizmas – semantiškai neskaidomas žodžių junginys, kitaip sakant, jis turi apibendrintą, arba vientisą, reikšmę. Dažnai ją galima paaiškinti vienu žodžiu (pvz.: rėžti sparną – mergintis, kasti duobę – kenkti, kaip boba rogėse – negražiai, išsiplėtus ir t.t.).
Taigi savo darbe bandysiu nagrinėti medžių pavadinimus lietuvių leksikologijoje ir frazeologijoje, bandysiu ištirti žodžių reikšmes, kilmę, vartojimo sferas, taip pat pateikti frazeologijos pavyzdžių, kuriuose būtų vartojami medžių pavadinimai bei paaiškinti tokių frazeologizmų prasmę ir motyvaciją.
Ąžuolas
Žodžiai yra tokie kalbos elementai, iš kurių formuojami pagrindiniai žmonių bendravimo vienetai – sakiniai. Kad būtų galima sudaryti sakinius, išreiškiančius įvairias mintis, gali būti reikalingi visi kalboje esantys žodžiai.
Pirmiausia žodžiai sąlygiškai gali būti suskirstyti į dvi grupes:
a) žodžius, turinčius nominatyvinę funkciją;
b) žodžius, neturinčius nominatyvinės funkcijos.
Taigi ąžuolas turi nominatyvinę (lot. Nominare – „pavadinti“) funkciją. Žodis pavadina tikrovės dalyką:
Ąžuolas – 1. bot. Labai kietas medis, auginantis giles.
2. prk. Stipruolis, įžymus žmogus (vyras).
Kai kurie nominatyviniai žodžiai išreiškia ir tam tikras emocijas, pateikia pavadinamojo dalyko vertinimą. Vadinasi jie atlieka ir emocinę – ekspresinę funkciją, tačiau žodis ąžuolas šios funkcijos neturi (plg. drignius- „nenuorama“, dūrinti – „eiti į žemę akis nudūrus“, gaišena – „išdvėselis, sunykęs žmogus...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!