Joninių tradicijos

Nuo senų laikų žmonės pažymėdavo saulėgrąžos metą-pačią trumpiausią ir pačią ilgiausią naktį.Trumpiausia naktis senovėje vadinta Rasos švente, arba Kupolinėmis.Manoma,kad ši šventė atsirado pirmykštės visuomenės laikais ir galutinai susiformavo paplitus žemdirbystei ir gyvulininkystei apie IV-III tūkstantmetį.Minima Kupolės vardu.Įvedus krikščionybę, šventė avadinta Joninėmis ( birželio 24 diena ), pagal agrarinį liaudies kalendorių-tai buvo šienapjūtės pradžios data.
Ilgiausios dienos švenčių apeigos buvo glaidžiai susijusios su agrariniais vaizdiniais.Svarbiausias tikslas buvo apsaugoti derlių nuo stichinių nelaimių , piktųjų dvasių ,raganų ,nes vidurvasaryje dažnos sausros , krušos , liūtys ir perkūnijos.Kupolės šventėje buvo pagerbiami didžioji gimdytoja deivė Lada ir Perkūnas-griaustyinio ir žaibo valdovas , visokios jėgos įsikūnijimas.Su tuo galima sieti vyrų ristines ,jėgos demonstravimą.Kiek tvirtesnis argumentas Perkūno naudai yra užkalbėjimai nuo drugio.Ilgiausią vasaros dieną reikėj kepti duoną ir ją valgyti saulei dar netekėjus, taip kalbant: „Saulės vardu , Perkūno griausmu, tau,drugy insakau , tavi varau nuog žmonių“Užkalbėdami pirmiausia kreipdavosi į saulę , kuriai skirta daugelis šios šventės apeigų ,ir į Perkūną.Ta idangaus dievams skirta šventė.
Per Jonines žemdirbiai savo apeigose ypatingą dėmesį skyrė vandeniui ,turinčiam galią atgaivinti žemę ir suteikti jai vaisingumą.Todėl šios dienos burtai buvo atliekami prie vandens ier su vandeniu.Tą dieną žmonės patys maudėsi ir maudė gyvulius.Jaunuoliai bėgdavo išsimaudyti prieš saulėtekį,kad būtų sveiki ir stiprūs.Ypač buvo garbinamia rasa ras,todėl,kad naktį j iatgaivina augakus.Saulei tekant žemdirbys brisdavo arba apžergęs šaką apjodavo laukus per rasą.Buvo tikima,kad nukrėsta nuo žolės rasa lems geresnį derlių.Merginos stengdavosi atsikelti dar prieš saulei tekant ir surinkta rasa nusiprausti veidą-tai turėjo padaryti veidą skaistesnį ,gražesnį.Nepatingėdavo ir naktį atsikelti ,suvilgyti veidą ras ir nusišluosčius atsigulti.Naktį turėjo prisisapnuoti vaikinas,atnešantis rankšluostį,už jo ir buvo tikimasi ištekėti.Kaimo žiniuonės šventą naktį vilkdavo rasota žole rankšluostį, taip rinkdamos rasą.Išgręžusios sugirdydavo karvėms ,kad daugiau pieno duotų.
Joninių šventėje buvo garbinama suklestėjusi augalija.Buvo tikima ,kad šios šventės išvakarėse surinkti augalai turi magišką galią ,gydo įvairias ligas,atneša laimę,išburia ateitį.Todėl merginos, o kai kuriose Lietuvos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!