Johanas Henrikas Pestalocis ir Žanas Žakas Ruso

Pedagoginė Pestalocio veikla. Johanas Henrikas Pes­talocis (1746—1827) gimė Šveicarijoje, Ciuriche, gydytojo šei­moje. Jo tėvas mirė anksti, ir berniuką auklėjo motina bei ištikima tarnaitė, paprasta valstietė. Praleisdamas atostogas pas senelį kai­me, Pestalocis gerai matė sunkią valstiečių padėtį ir nuo mažų dienų pajuto gilią užuojautą liaudžiai.
Iš pradžių Pestalocis mokėsi pradinėje, vėliau — lotyniškojoje vidurinėje mokykloje, vėliau – lotyniškojoje vidurinėje mokykloje. Baigės ją, Pestalocis įstojo į humanitarinio profilio aukštąją mokyklą – kolegiją, kur mokėsi filologijos ir filosofijos skyriuose.
Pestalocis buvo gerai susipažinęs su prancūzų švietėjų kūri­niais ir, būdamas septyniolikos metų, perskaitė Ruso „Emilį“. Ši knyga jaunuoliui jaunuoliui padarė giliausią įspūdį ir sustiprino jo pasi­ryžimą pasiaukojamai tarnauti liaudžiai. Pažangusis Ciuricho jaunimas suorganizavo ratelį, pavadintą „Helvetų (t. y. švei­carų) draugija pas kailiadirbius" (jo susirinkimai vykdavo odininkų cecho name). Ratelio nariai, pasivadinę „patriotais", svarstydavo dorovės, auklėjimo, politikos problemas, demaskuo­davo pareigūnus, kurie piktnau­džiaudavo ir plėšdavo valstie­čius. 1767 metais miesto val­džia uždarė ratelį, o jaunasis Pestalocis kartu su kitais jo na­riais buvo suimtas. Nebaigęs kolegijos jis pasiryžo įgy­vendinti savo karščiausią svajonę – pagerinti liaudies padėtį.
1774 metais Neighfole jis įsteigė „Vargšų įstaigą“, į kurią jis surinko apie 50 našlaičių ir benamių vaikų. Pestalocio sumanymu jo įstaiga turėjo būti išlaikoma pačių vaikų uždirbtomis lėšomis. Auklėtiniai dirbo laukuose, taip pat prie audimo bei verpimo staklių. Pats Pestalocis mokė vaikus skaityti, rašyti ir skaičiuoti, juos auklėjo, o amatininkai mokė verpti ir austi. Savo įstaigoje Pestalocis mėgino vaikų mokymą jungti su gamybiniu darbu.
Tačiau Pestalocio pradėto darbo nepalaikė tie, kieno rankose buvo politinė valdžia ir materialinės lėšos. Todėl jis greitai žlugo. Tik nepakeliamu, visas fizines jėgas įtempus dirba­mu darbu vaikai galėjo padengti prieglaudos, kurioje gyveno ir dirbo, išlaidas, bet humanistas ir demokratas Pestalocis negalėjo ir nenorėjo ryžtis išnaudoti savo auklėtinius. Į vaikų darbą jis žiurėjo pirmiausia kaip į priemonę vaikų fizinėms jėgoms, protiniams ir doroviniams sugebėjimams ugdyti, stengėsi vaikams duoti ne siaurai amatininkiškus įgūdžius, o...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!