Įvadas į darbo teisę

Darbo teisė 2005 09 15 Teisės norma, struktūra ir rūšys – tai LR valstybės ir visuomeninių įgaliotų organizacijų išeistos ir saugomos visiems privalomos formaliai apibrėžtos bendro elgesio taisyklės, kurios reguliuoja teises ir pareigas. Struktūra: hipotezė, dispozicija ir sankcija. Hipozė – pirmasis elementas, nurodo faktines aplinkybes, kurioms atsiradus pradeda galioti visa teisės norma; nurodo kokių reikia realių sąlygų, kad reguliuojamų visuomeninių santykių veikėjams (dalyviams, subjektams) atsirastų konkrečios teisės ir pareigos. Pagal sandarą būna paprastosios, sudėtinės ir alternatyvios. Dispozicija. Ji nuroodo, kaip turi elgtis reguliuojamų visuomeninių santykių dalyviai, kokios jų teisės ir pareigos (atsiradus hipotezės numatyttoms aplinkybėms). Teisės normų sankcija nurodo koks poveikis taikomas, kai nesilaikoma teisės normų reikalavimų. Teisės normų sankcijos priklausomai nuo poveikio rūšies yra baudžiamosios (kriminalinės), administracinės, drausminės ir turtinės. Baudžiamosios sankcijos turi baudžiamosios teisės šakos normas (taiko tik teismai – apylinkės, administraciniai, aygarfos, apeliaciniai ir panašiai) Administracines sankcijas taiko tam įgaliotos kompetetingos Valstybės institucijos, kaip pvz policija, teismai ir kiti pareigūnai, kkurie turi teisę taikyti administracines sankcijas (nuo baudos – iki arešto) Drausmines sankcijas skiria įmonių įstaigų registracijos (tiek Valstybinių, tiek firmų) už tam tikrus drausmės pažeidimus. Turtines sankcijas skiria teismai ir kiti įgaliotin Valstybės organai bei visuomeninės organizacijos (turto konfiskavimas už tam tikrus pažeidimus, kaip išgrobstytas valstybės turtas), tačiau turtinės sankcijos gali būti taikomos ir kaip pagrindinės, ir kaip papildomos. Teisės normų rūšys klasifikuojamos pagal teisinę galią (įstatymų normos, poįstatyminių aktų normos, seimo, Prezidento, Vyriausybės, Ministrų, Savivaldynių aktų normas), pagal galiojimo truknę – apibrėžtos galiojimo trukmės ir neapibrėžtos galiojimo trukmės bei laikinos. Pagal normų galiojimo teritorijas – bendros normos (visoj Respublikoj galiojantys įstatymai) ir vietinės normos (rajono) Teisės normų realizavimas ir teisiniai santykiai Teisės realizavimas suprantamas kaip teisės normu nustatyu reikalavimu ir galimybių įgyvendinimas teisės subjektų praktinėje jų veikloje (tiek piliečių, visuomeninių organizacijų, pareigūnų ir panašiai. Teisės realizavimo formos: teisės laikymasis, tai ko nedraudžia teisinė veika (susilaikymas nuo neteisėtų veikų) ir jos įgyvendinamos savanoriškai faktiniu teisiniu elgesiu. Teisės vykdymas, tai tokia teisės realizavimo forma, kai teisės subjektai būtinai atlieka teisės normomis nustatytas veikas. Čia subjektai realizuoja savo aktyvias teisines pareigas. Teisės vykdymo tvarką realizuoja procesinės teisminės normos. Naudojimasis teise – tokia forma, kai teisės subjketai realiai įgyvendina savo subjektyvines teises (realizuoja normomis nustatyas leistinas veikas). Teisės taikymas – tokia forma, kai teisės normų nustatytus reikalavimus ir galimybes įgyvendina kompetetingi Valstybės organai, ar jų įgaliotos visuomeninės organizacijos. Valdinga, organisuota veika ar veikla jie priima individualius teisinius pavedimus, skirtus realizuoti subjetyvines teises bei pareigas Valstybės prievarta ir skatinimu. Teisinės spragos – kai reikalingi visuomeniniai santykiai nėra sureguliuoti konkrečiomis teisės normomis ir tuomet, jei taip įvyksta, tai imama įstatymo analogija (panašus įstatymas). Teisiniai santykiai – tai teisės normomis sureguliuoti visuomeniniai santykiai, kurių dalyviai turi Valstybės garantuotas subjektyvines teises ir teisines pareigas. Būtent jie yra teisės normų rezultatas ir tam tikras ryšys tarp konkrečių subjektų, pasireiškiąs per visuomeninius santykius. Teisinius santykius galima klasifikuoti pagal teisės sistemą. Jų yra be galo daug, kaip pvz darbo teisiniai santykiai, šeimos teisiniai santykiai, vaikų prievolė, vaikų pareiga, materialinės teisės šakų teisiniai santykiai, civiliai-procesiniai teisiniai santykiai ir taip toliau ir panašiai. Teisinių santykių subjektai – tai subjektai, gyventojai ar individai (fiziniai asmenys) ir organizacijos (kolektyviniai ar juridiniai subjektai ar asmenys), kur teisės normos nustato subjektyvines teises ir teisines pareigas. Kas gali būti teisinių santykių subjektum nustato valstybė teisės normomis ir suteikia ypatinga požymį – subjektyviškumą, ta yra teisinėmis normomis nustatytas galėjimas būti teisinių santykių subjektu. Subjektyviškumas turi du elementus – teisnumą ir veiksnumą (tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys). Teisnumas – teisės normomis nustatytas galėjimas turėti subjektyvines teises ir pareigas, jis atsiranda nuo pat gimimo ir tęsiasi iki mirties. Veiksnumas – teisės normomis nustatytas galėjimas pačiam savo veiksmais įgyti teises ir sukurti pareigas, taip pat įgyvendinti teises ir vykdyti pareigas. Tačiai kai kada įstatymo numatytais atvejais ar teismo sprendimu gali būti šis veiksnumas apribotas (iki keturiolikos metų piliečiai skaitomi neveiksnūs, po keturiolikos – jau veiksnūs, pilnas darbinis veiksnumas – nuo šešiolikos). Taip pat teismas gali laikyti neveiksniu tą pilietį, kuris dėl savo psichinės ligos negali suprasti savo veiksmų ar juos valdyti. Teismas gali dalinai apriboti piliečio veisnumą, kurie piknaudžiauja alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis. Teisės pažeidimai ir teisinės atsakomybės rūšys bei jų taikymo ypatybės Teisės pažeidimas – žmonių ir organizacijų kalta veika, kuria padaroma žala visuomenei. Į teisės pažeidimus įeina keturi elementai: teisės pažeidimo subjektas, objektas, sujeketyvinė pusė, objektyvinė pusė. Subjektas (i) – tai žmonės ar orgnizacijos (fiziniai juridiniai asmenys) padarę teisės pažeidimą. Teisės pažeidimo objektas – Valstybės saugomi visuomeniniai santykiai, asmeninės, socialinės vertybės ir taip toliau. Subjektyvinė pusė – kaltė. Yra įvairios formos, dvi pagrindinės – „tyčia“ ir „neatsargumas“. Objektyvinę pusę sudaro visi tie požymiai, kurie apibūna teisės pa-eidimo objektą kaip išorinio elgesio aktą. Teisinės atsakomybės rūšys bei taikymo ypatybės Teisės pažeidimai yra nusikaltimai ir nusižengimai. Skiriasi pagal pavojingumą visuomenei. Nusikaltimu laikoma tik baudžiamu įstatymu numatyta pavojinga visuomenei veika, už kurias taikomos kriminalinės bausmės. Nusižengimai – visi kiti teisės pažeidimai, kurie nepripažįstami nusikaltimais (administraciniai, drausminiai ir civiliniai). Teisinės atsakobynės sąvoka – tai valstybinis poveikis teisės pažeidėjui, kuris pasireiškia visuomeniniu

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!