Istorinės asmenybės Lietuvių literatūroje (Radvanas, Krėvė)

kunigaikščiai, arba kitaip, tuometinės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovai.
žymų pėdsaką po savęs, todėl tai itin sudomino rašytojus ir kūrėjus. Jų sukurti
kūriniai apie šias asmenybes sulaukė didelio susidomėjimo, todėl yra žinomi iki šių
dienų.
Apie vyriausiąjį Jogailos brolį, pagalbininką ir LDK kunigaikštį išsamiai rašė XX
amžiaus prozininkas Vincas Mickevičius - Krėvė. Iš Dzūkijos kilęs dramaturgas nuo
mažens buvo rengiamas kunigystei, tačiau pašalintas iš Vilniaus dvasinės akademijos
dėl pašaukimo stokos, Vincas studijavo filosofiją ir kalbotyrą Ukrainoje. Prozininkas
Krėvės slapyvardį pasirinko pagal ankstesnę senelio gyvenamąją vietą, kur
Mickevičiai buvo vadinami Krėvėmis. Svarbiausi rašytojo kūrybos šaltiniai ir sukurti
kūriniai buvo siejami su tautosaka ir jos aprašymu. Romantizmo idėjų paveiktas,
Krėvė kūrė maištingą, tačiau nuo tradicijų priklausantį veikėją, taip pat atsižvelgė į
mitinę pasaulio santvarką. 1924 metais prozininko sukurta drama ,,Skirgaila‘‘ dėl
ryškaus konflikto ir stiprėjančios įtampos vadinama pirmąja tikra lietuvių drama.
Kiekvienoje tragedijos dalyje stiprėja įtampa, plėtojamas žmogaus ir valdovo
konfliktas. Lietuvos didysis kunigaikštis Skirgaila vaizduojamas kaip valdovas,
tragiškasis herojus, kurio pečius užgulusi sunki našta: pagoniška Lietuva jau
pakrikštyta, tačiau daugelis žmonių, ir pats Skirgaila, tiki pagonybe, nors valdovas
supranta, jog pagonišką tautą ištiktų prūsų likimas. Valdovas atsakingas už tautą („Aš
visuomet noriu gero, bet nemoku jo pasiekti.“). Siekdamas žemių vientisumo,
nenorėdamas atiduoti lenkams Jogailos pažadėtų Voluinės ir Podolės žemių Skirgaila
pagrobia Lydos kunigaikštytę Oną Duonutę ir įkalina ją savo pilyje. Moteris yra lyg
politinis įrankis, kuriuo manipuliuoja Skirgaila, lenkai ir Kryžiuočių ordino atstovai.
Be to, ironiškas valdovo sutikimas siutina atvykėlius, kurie būdami prisidengę
krikščioniška misija, bando siekti sau naudingų tikslų. Kalbėdamas su pagrobta Ona
Duonute, Skirgaila pradeda vertinti ją už principingumą ir drąsą, vėliau šias savybes
įvertina ir Keleris. Kulminaciją pasiekęs protagonisto ir antagonisto konfliktas susijęs
su pasirinkimu: Keleris renkasi tarp gyvybės ir garbės, o Skirgaila – tarp žmogiškumo
ir keršto. Kerštą įvykdęs Skirgaila pralaimi, praranda turėtą galią, kerštauja, nuo
valdovo nusisuka net savi. Tai dvasinis ir moralinis valdovo bei žmogaus žlugimas.
Apytiksliai praėjus porai šimtui metų po Skirgailos, pradėjo kurtis Radvilų didikų
giminė. Jie buvo viena turtingiausių giminių Europoje, valdė pilis, miestus,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!