Ironija lietuvių literatūroje (Sruoga, Savickis)

Ironija- tai stilistinė priemonė, pagrįsta netiesiogine pajuoka, kai reiškiama nuomonė neatitinka tikrosios padėties. Jau 424 metais prieš mūsų erą filosofas Platonas „Dialoguose“ remdavosi „sokratiškuoju apsimetimu“ – tai yra ironija- paslėpta pašaipa. Ši stilistinė priemonė išliko populiari pasaulinėje literatūroje iki šių dienų. Ne išimtis ir lietuvių literatūra: rašytojai pasitelkia ironiją norėdami atskleisti gyvenimo sudėtingumą, parodyti, kad daugelio aukštinami dalykai iš tikro yra nieko verti. Rašytojas Balys Sruoga ironiją renkasi kaip ginklą prieš fašizmo žiaurumą, priemonę išgyventi, o Vakarų kultūros žmogus, rašytojas Jurgis Savickis, savo kūriniuose ironizuoja žmogiškosios prigimties netobulumą.
Antrojo pasaulinio karo metais modernios poezijos ir istorinės poetinės dramos pradininkas Balys Sruoga, kartu su kitais lietuvių intelektualais, buvo suimtas ir įkalintas Štuthofo koncentracijos stovykloje. Po karo grįžo į Lietuvą ir besigydydamas sanatorijoje Birštone per du mėnesius sukūrė memuarų knygą ,,Dievų miškas“. Savo atsiminimuose Sruoga pasakoja apie fašistinę koncentracijos stovyklą , jos tvarką, esesininkus, kalinius, jų buitį ir santykius. Jis pats, atsidūręs viso žiaurumo centre, stengiasi išgyventi. Atsiribodamas nuo asmeninių išgyvenimų, B.Sruoga pagrindine stilistine priemone renkasi ironiją. Anot rašytojo, ironija buvo skydas, kuriuo jis prisidengė nuo mirties. Ironiškas požiūris į koncentracijos stovyklą , juokas ir sarkazmas jam padeda surasti savyje jėgų, pažvelgti į kraupias situacijas kitomis akimis ir tai tampa savotišku ginklu prieš beprasmišką fašizmo žudymo mechanizmą bei priemone, padedančia išgyventi. Memuarų epizode ,,Numirėliška dalia“ yra pasakojama juokingai kraupi situacija. Dingus vienam iš devynių lavonų, viršenybė sujudo jo ieškoti. Vaizdingi veiksmažodžiai, netikėti palyginimai ir deminutyvai padeda autoriui atskleisti tragiškos situacijos absurdiškumą: ,,sujudo sukruto nelyginant tarakonai nuplikyti.“, ,,Graibos šen, graibos ten...“. Taip pat norima parodyti bloko viršininko neišprusimą, kultūros stoką, o tuo pačiu kuriamas apibendrintas esesininkų paveikslas. Jis Francišeką (atsakingą už negyvėlius) kaltina, šaukia, keikia ir grasina, jog „ už tokią šunybę bus vietoje devintojo paskerstas“. Atsiradusiam negyvėliui bloko viršininkas paliepia grįžti į savo vietą.“ Negyvėlis“ atsiprašinėja, pagarbiai kreipdamasis į viršininką, prašo pagalbos, nes...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!