Įrodymų tyrimas pirmosios instancijos teisme

2005
Įžanga
Tiriant baudžiamąją bylą, kaip ir bet kurioje kitoje pažinimo stadijoje tenka spręsti įvairius uždavinius. Ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar teisėjui toks uždavinys paprastai iškyla tada, kada trūksta pradžios duomenų arba nežinoma, kokiu būdu panaudoti turimus duomenis. Todėl, kada trūksta faktų, į pagalbą ateina kūrybinė vaizduotė. Užčiuopusi probleminę situaciją, t.y. žinomas faktines bylos aplinkybes ir reikalinga išspręsti uždavinį, mintis mobilizuoja žinių ir patirties atsargas ieškodama praeityje ko nors panašaus, kas bent apytikriai galėtų pakeisti trūkstamą informaciją. Lygia greta imamasi priemonių gauti byloje papildomų žinių. Turimi duomenys apdorojami – naudojant tokias operacijas kaip palyginimas, klasifikacija, analizė, sintezė. Vaizduotė panaudoja tą medžiagą ir, remdamasi esamomis sąvokomis bei vaizdiniais, sudaro naujus vaizdinius sujungdama, kombinuodama, derindama juos su tam tikrų sumanymu. Kaip šios intelektualinės veiklos rezultatas gimsta spėjimas – pirminė prielaida. Iš pradžių tai tik idėjos prošvaistė, neaiškus supratimas, paprastai prasidedantis klausimu „o galbūt?“. Toliau mintis vystoma, konkretizuojama, tikslinama ir taip susiformuoja hipotezė arba versija, kuri patikrinama praktinės veiklos bei loginių samprotavimų metodais.
Pagal naujojo baudžiamojo proceso kodekso koncepciją įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Visi įrodymai yra renkami ikiteisminio tyrimo metu. Kai iškeliama baudžiamoji byla, tai visi įrodymai pereina teismo žiniai ir būtent pirmosios instancijos teisme jie yra tiriami.
1.Įrodinėjimo procesas
Įrodinėjimas baudžiamajame procese yra bendro tikrovės pažinimo proceso dalis. Tai reiškia, kad procesinis įrodinėjimas remiasi bendrais pažinimo dėsniais.
Pažinimo elementai organiškai įeina į procesinio įrodinėjimo turinį, tačiau pažinimo ir įrodinėjimo sąvokos nėra tapačios. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi tik jam būdingų bruožų, kuriais jis skiriasi nuo kitų pažinimo sričių. Specifika atsiskleidžia nagrinėjant šiuos įrodinėjimo baudžiamojoje byloje ypatumus:
1) pagal subjektus – įrodinėjimą baudžiamojoje byloje vykdo tik specialiai tam įgalioti valstybės organai – teismas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Visi kiti baudžiamojo proceso dalyviai ir jų atstovai turi teisę dalyvauti įrodinėjimo procese, bet nėra įrodinėjimo pareigos subjektai;
2) pagal tikslus – baudžiamojoje byloje siekiama specialių tikslų, kurie sutampa su bendrais...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!