Baudžiamųjų kodeksų nuo 1961 metų iki dabartinių redakcijų 129 straipsnio Nužudymo kvalifikavimo palyginimas

Baudžiamųjų kodeksų nuo 1961 m. iki dabartinių redakcijų 129 str. Nužudymo kvalifikavimo palyginimas










Vilnius
2008
Teorinė užduoties dalis
Teisės normos struktūra
Aiškinant, taikant ar kuriant teisės normą, iškyla būtinybė suvokti, kurios teisinio teksto dalys formuluoja teisinio santykio atsiradimo pagrindus, kurios – santykio dalyvių teises ir pareigas ir kurios – teisinio poveikio priemones. Spręsti šiuos klausimus – tai atsleisti konkrečios teisės normos struktūrą.
Teisės normos struktūra – tai vidinių normos elementų organizacija, apibūdinanti teisės normą kaip vientisą, bet struktūrizuotą elgesio taisyklę.
Teisės normos struktūrą sudaro tokie elementai:
• teisės normoje aprašyti realaus gyvenimo atvejai, nurodantys, kada teisės subjektams atsiranda normoje nurodytos teisės ir pareigos (hipotezė);
• elgesio taisyklė kaip elgesio ir pareigų santykis (dispozicija);
• padariniai, atsirasiantys teisės subjektui, nepaklususiam teisės normos reikalavimams (sankcija).
Taigi šią struktūrą galima išreikšti formule: „jei... , tai... , priešingu atveju“. Jei įvyksta tam tikri teisiniai faktai – gyvenimo aplinkybės (hipotezė), tai santykio dalyviai turi elgtis tam tikru būdu (dispozicija), priešingu atveju jų teisės bus atitinkamai siaurinamos ar likviduojamos (sankcija).
Teisės normos hipotezė
Hipotezė – tai graikų kalbos terminas, reiškiantis tam tikrų reiškinių, faktų egzistavimo prielaidą (spėjimą). Teisinė hipotezė – tai spėjimas, kad įvyks tokie gyvenimo faktai, kurių atžvilgiu reikės elgtis pagal dispozicijoje nurodytas teises ir pareigas.
Hipotezė yra būtinas kiekvienos teisės normos elementas. Jeigu jos nebūtų, visa teisės norma netektų prasmės, nes būtų neaišku, kuriais atvejais reikia ar galima naudotis dispozicijoje aprašytomis teisėmis ir pareigomis.
ATPK ir BK teisės normos hipotezės yra veiksmai, kuriais pažeidžiamos reguliacinių teisės normų (konstitucinių, civilinių, darbo ir kt.) nustatyti draudimai.
BK ir ATPK specialiosios dalies normų hipotezės yra labiausiai išplėtotos ir apibrėžtos todėl, kad čia turi būti tiksliai aprašytos, suformuluotos visos tos veikos (būdai), kuriomis pažeidžiami reguliacinių teisės normų nustatyti draudimai ir kurios užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Čia galioja principas „nėra nusikaltimo be įstatymo“: reguliacinės normos nustatytą draudimą pažeidžianti veika, neaprašyta baudžiamojo įstatymo hipotezėje, oficialiai nelaikoma nusikaltimu.
Vidinės struktūros požiūriu hipotezės gali būti:
• paprastos;
• sudėtinės;
• alternatyvios.
Paprastos hipotezės sieja...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!