Baudžiamųjų įstatymų galiojimas laike, erdvėje ir teritorijoje

dėst.
1. „ Apibrėžia, kokios veikos yra nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, bei jas uždraudžia.
2. Nustato bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones už šiame kodekse numatytas veikas bei priverčiamąsias medicinos priemones.
3. Nustato baudžiamosios atsakomybės pagrindus ir sąlygas, taip pat pagrindus ir sąlygas, kuriais nusikalstamas veikas padarę asmenys gali būti atlesti nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės.“
Baudžiamojo kodekso ypatumai yra tokie kaip ir kitų kodeksų. Baudžiamąjį kodeksą sudaro bendroji ir specialioji dalys. Bendrojoje dalyje nustatomos bendros bausmių skyrimo, atsakomybės atsiradimo, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos. Specialiojoje dalyje įvardijami konkretūs nusikaltimai, nurodomos už juos taikomos bausmės, jų kvalifikavimo pagrindai. Naujasis BK , skirtingai nuo senojo, kuris buvo suskirstytas į skyrius ir skirsnius, yra skirstomas į skyrius. Kodeksui būdinga bendra terminija, vienodas reikšmes turinčios sąvokos, ir nuoseklumas. Kodekso skyriai yra suskirstyti į straipsnius, kurie negali vienas kitam prieštarauti. Straipsniai skirstomi į dalis ir punktus, kuriuose išplėčiamai išdėstomos hipotezės, dispozicijos, sankcijos.
1.Baudžiamųjų įstatymų galiojimas erdvėje
Teritorinis principas
Svarbiausi baudžiamųjų įstatymų galiojimo erdvėje principai yra du: teritorinis ir pilietybės. Šie principai pripažįstami besąlygiškai baudžiamosios ir tarptautinės teisės teorijose ir yra įtvirtinti daugelio pasaulio valstybių įstatymuose [ 7; 53 ].
Teritorinio principo esmė – valstybės baudžiamasis įstatymas taikomas visiems asmenims, padariusiems nusikaltimus jos teritorijoje. Tačiau, jei vienos valstybės pilietis kitoje valstybėje padaro nusikaltimą ir sugrįžta į tėvynę, jis negali būti išduodamas tai valstybei, kurioje padarė nusikaltimą. Kad šie asmenys būtų nubausti, egzistuoja pilietybės (aktyvusis personalinis) principas. Šis principas, pasak Andriaus Neveros, leidžia valstybei bausti savo piliečius, taikant savo baudžiamąjį įstatymą. Tačiau pasitaiko atvejų, kai pilietybės ir teritorinio principo nepakanka. Pavyzdžiui, užsienietis, padaręs savo valstybėje nusikaltimą, kuriuo pakenkiama Lietuvos piliečiui ar Lietuvos valstybei, atvyksta į Lietuvą. Vadovaujantis pilietybės ir teritoriniu principu, čia jo nepavyks nubausti. Šiai problemai spręsti suformuluotas realinis baudžiamųjų įstatymų galiojimo erdvėje principas. Taikant realinį principą galima nubausti užsieniečius, padariusius nusikalstamas veikas Lietuvos interesams.
Baudžiamasis kodeksas įtvirtina principinę taisyklę – asmenys, padarę nusikalstamas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!