Baudžiamųjų bylų procesas pirmosios instancijos teisme

ĮVADAS 1990 m. kovo 11 d. Nepriklausomybės atkūrimo aktu Lietuva užsibrėžė tikslą tapti demokratine ir teisine valstybe. Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje taip pat suformuluotas „atviros, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės“ siekis. Nereikia, matyt, įrodinėti, kad pagrindinis demokratinės ir teisinės valstybės sampratos komponentas yra efektyvi Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintų žmogaus teisių ir laisvių apsauga. Ši nuostata, kaip ir idėja, jog šios žmogaus teisės ir laisvės turi būti realiai garantuojamos per nacionalines institucijas, yra tapusi savotiška aksioma politologijoje ir teisėje. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje nustatyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismas.1 Teisingumo vykdymas – svarbiausia teisminės valdžios funkcija, kurios niekas kitas negali vykdyti. Teisminės valdžios paskirtis – užtikrinti teisės viešpatavimą, konstitucinės santvarkos stabilumą, žmogaus ir piliečių teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Demokratinėje valstybėje teismas yra svarbiausia pažeistų žmogaus teisių ir laisvių gynimo institucija. Teisė ginti savo teises nepriklausomame ir nešališkame teisme yra viena iš svarbiausių asmens teisių garantijų. Tokia žmogaus teisių ir laisvių gynyba įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje: „asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą.“ Ši konstitucinė nuostata užtikrina kiekvienam asmeniui galimybę savo teises ginti nuo kitų asmenų, taip pat ir nuo neteisėtų valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmų. Su minėta Konstitucijos norma siejasi Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis: „asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas.“ Taigi, užtikrinant Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintų teisių ir laisvių apsaugą teismams suteikiami ypatingi įgaliojimai, kurių neturi nei viena kita valdžia. Kadangi baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas, šio darbo tikslas ir yra atskleisti pagrindinius baudžiamųjų bylų nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ypatumus. 2. TEISMO SUDĖTIS IR TEISMINGUMAS Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso2 (toliau – LR BPK) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad baudžiamąsias bylas nagrinėja tik teismai. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, būtina aptarti, kokios baudžiamosios bylos teismingos pirmosios instancijos teismams, kokios sudėties teismas jas nagrinėja. Be to, noriu atkreipti dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas – tai apylinkės ar apygardos teismas, priimantys byloje nuosprendį, išskyrus apygardos teismą, kompetentingą nagrinėti bylą apeliacine tvarka. Baudžiamosios bylos teismingumas – jos priklausymas vienam ar kitam teismui, kuris turi išnagrinėti tą bylą. Kiekvienos bylos teismingumas nustatomas pagal tai, kokios teritorijos teismas turi nagrinėti bylą (teritorinis teismingumas), kokios pakopos, apylinkės ar apygardos, teismas turi nagrinėti konkrečią bylą (dalykinis teismingumas), kuris teismas gali nagrinėti bylą, kai teisiami konkretūs asmenys (personalinis teismingumas).3 Apylinkės teismuose nagrinėjamos baudžiamosios bylos, kuriose asmenys kaltinami padarę baudžiamuosius nusižengimus, nesunkius ir apysunkius nusikaltimus, t.y. nusikalstamas veikas, už kurias numatyta didžiausia bausmė – laisvės atėmimas iki šešerių metų.4 Pagal LR BPK 225 straipsnį baudžiamosios bylos, kuriose asmenys kaltinami padarę sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, taip pat bylos, kuriose kaltinamieji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo Respublikos Prezidentu, Seimo ar Vyriausybės nariais, Konstitucinio Teismo teisėjais, teisėjais ar prokurorais, yra teismingos apygardos teismui. Praktiniu požiūriu baudžiamąją bylą tikslinga nagrinėti tame teisme, kurio veikimo rajone padaryta nusikalstama veika, nes paprastai toje vietovėje gyvena daugiausia liudytojų, nukentėjusieji ar kaltinamieji ir yra kitokios prioritetinės aplinkybės greičiau ir išsamiau išnagrinėti bylą. Tuo atveju, „jeigu nusikalstamos veikos padarytos kelių teismų veiklos teritorijose, baudžiamąją bylą nagrinėja tas teismas, kurio veiklos teritorijoje užbaigtas ikiteisminis tyrimas“.5 LR BPK 221 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apylinkės teismuose baudžiamąsias bylas, kuriose asmenys kaltinami mažesnio pavojingumo nusikalstamų veikų padarymu, turi nagrinėti vienas teisėjas. Apygardų teismuose baudžiamąsias bylas nagrinėja ir vienas teisėjas, ir trijų teisėjų kolegijos. Tuo pačiu baudžiamajame procese įtvirtinta nauja nuostata, kad ir apylinkės teismuose bylas nagrinėtų trijų teisėjų kolegija. 2. BYLOS PARENGIMAS NAGRINĖTI TEISME Vienas iš svarbiausių reikalavimų vykdant teisingumą yra tai, kad baudžiamosios bylos būtų kuo operatyviau išnagrinėtos teisme. Šiam uždaviniui įgyvendinti bei bylų paskyrimo teisėjams, jas gavus teisme, tvarkai nustatyti skiriamas LR BPK 231 straipsnis. Šiame straipsnyje numatyta, kad apylinkės teisme nagrinėti baudžiamąją bylą gali paskirti teismo pirmininkas ar jo pavaduotojas, o apygardos teisme – teismo pirmininkas ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas. Komentuojamame straipsnyje numatytas dviejų dienų teisėjo paskyrimo terminas, kuris skaičiuojamas nuo bylos užregistravimo teisme dienos. Teisėjas, kuriam paskiriama byla, pasiruošia ją nagrinėti teisme susipažindamas su bylos medžiaga, joje esančiais dokumentais, teismui pristatytais daiktiniais įrodymais ir pan. Susipažinęs su byla, teisėjas priima vieną iš šių nutarčių: 1) perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Šiuo atveju teisėjas, susipažinęs su byla, sprendžia paprastą ir kartu aiškų bei logišką uždavinį – ar nėra kliūčių nagrinėti bylą teisme. Jeigu jų nėra, teisėjas perduoda bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Perduodant bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, ta pačia nutartimi gali būti išspręstas bylos išskyrimo ar sujungimo klausimas. 2) perduoti bylą pagal teismingumą. Kai teismas gauna jam neteismingą baudžiamąją bylą, t.y. kai iš kaltinamojo akto matyti, kad kaltinamajam inkriminuojama nusikalstama veika buvo padaryta kito teismo veiklos teritorijoje, baudžiamoji byla, turi būti perduota teismui, kuriam pagal kaltinamajame akte nurodytą nusikalstamos veikos padarymo vietą priklauso nagrinėti bylą. 3) perduoti bylą prokurorui. LR BPK 234 straipsnio 2 dalyje numatytas bylos perdavimas prokurorui tuo atveju, jeigu kaltinamojo akto turinys neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų. Toks bylos perdavimas galimas, jeigu kaltinamojo akto turinio trūkumus negalima pašalinti teisme ir jie trukdo nagrinėti bylą.6 4) išskirti bylą į kelias ar kelias bylas sujungti į vieną. Byla gali būti išskirta į kelias tais atvejais, jeigu tai padeda greičiau išnagrinėti išskirtas bylas. 5) atidėti bylos nagrinėjimą. Tais atvejais, kai kaltinamasis sužalotas, suserga sunkia liga ir dėl to negali dalyvauti teisiamajame posėdyje, kaltinamojo buvimo vieta nežinoma ar įstatymų numatytais atvejais kreipiamasi į Konstitucinį teismą, bylos nagrinėjimas gali būti atidedamas. 6) nutraukti bylą. Bylos parengimo nagrinėti teisme metu byla nutraukiama esant dviejų grupių veiksniams: a) aplinkybėms, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas; b) baudžiamajame kodekse numatytiems pagrindams atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina ir tai, kad proceso dalyviai „nuo bylos gavimo teisme dienos turi teisę susipažinti su visa bylos medžiaga ir daryti jos išrašus ar kopijas“.7 Susipažinę su bylos medžiaga teisme proceso dalyviai gali pareikšti prašymus. Proceso dalyvių prašymų nagrinėjimas ir išsprendimas parengiant nagrinėti bylą teisme yra svarbi jų teisių garantija ir kartu rimta sąlyga tinkamai pasiruošti teisiamajam posėdžiui. Be to, siekiant operatyvaus bylų nagrinėjimo, LR BPK 240 straipsnyje numatyti bylos perdavimo nagrinėti teismui ir jos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje pradžios terminai. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad ne vėliau kaip per penkiolika dienų (jei kaltinamasis suimtas) ar per mėnesį (jei kaltinamasis nesuimtas) nuo to, kai byla buvo gauta teisme, teisėjas, vadovaudamasis LR BPK 233 straipsniu, priimtų nutartį perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje.8 3. BYLOS NAGRINĖJIMAS TEISME Siekiant užtikrinti išsamų ir nešališką visų bylos aplinkybių išnagrinėjimą, įstatyme numatyta, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą turi tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: apklausti kaltinamuosius, nukentėjusiuosius ir liudytojus, išklausyti ekspertų ir specialistų išvadas bei paaiškinimus, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus. LR BPK 243 straipsnyje suformuluota bendra taisyklė, kad teisiamasis posėdis iki bylos išnagrinėjimo negali būti pertrauktas. Tik įstatymų numatytais atvejais, kai pavyzdžiui, reikia pakartotinai kviesti į teismą neatvykusius asmenis, išreikalauti naujus įrodymus ar yra kitos svarbios priežastys, daromos pertraukos. Tačiau, kaip jau minėjau, baudžiamajame procese įtvirtinta dar viena svarbi nuostata, jog „kai bylos negalima nagrinėti tame teismo posėdyje dėl to, kad kas nors iš šauktų asmenų neatvyko, bylos nagrinėjimas turi būti atidėtas.“9 Tačiau šie du institutai nėra tapatūs. Pertrauka skiriasi nuo bylos nagrinėjimo atidėjimo tuo, kad po pertraukos nagrinėjant bylą procesas tęsiasi toliau, galioja visi proceso veiksmai ir sprendimai, padaryti iki pertraukos, o jei bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, teisme jis pradedamas iš pradžių. Atkreiptinas dėmesys ir į LR BPK 245 straipsnį, kuris numato, kad „bylos nagrinėjimas teisme vyksta posėdyje dalyvaujant teismo iškviestiems prokurorui, nukentėjusiajam ir jo atstovui, kaltinamajam, jo atstovui pagal įstatymą ir gynėjui, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui bei jų atstovams.“ Vis dėlto, teisiamojo posėdžio pirmininkas turi sumaniai, profesionaliai ir atsakingai naudotis jam suteiktomis teisėmis ir priskirtomis pareigomis, kad teisiamajame posėdyje būtų išsamiai ir bešališkai ištirtos aplinkybės, nagrinėjami tik tie klausimai, kurie susiję su byla, kad dėl pašalinių klausimų nagrinėjimo, atskirų proceso dalyvių veiksmų ir panašiai, nebūtų vilkinamas bylos nagrinėjimas. 3.1. Parengiamoji teisiamojo posėdžio dalis Baudžiamoji byla pradedama nagrinėti teisme tuo laiku ir toje vietoje, kaip nurodyta nutartyje perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje ar nutartyje atidėti bylą ir skirti kitą posėdį. „Paskirtu baudžiamajai bylai nagrinėti laiku teisiamojo posėdžio pirmininkas pradeda teisiamąjį posėdį ir paskelbia, kokia byla bus nagrinėjama.“10 Pradėjus teisiamąjį posėdį, šio posėdžio pirmininkas suteikia žodį posėdžio sekretoriui, kuris praneša apie atvykusius į teisiamąjį posėdį asmenis ir apie nesančiųjų neatvykimo priežastis. Po to seka pareigų vertėjui išaiškinimas. Kadangi vertėjas nuo pat pirmųjų teismo veiksmų pradeda eiti savo pareigas, jos išaiškinamos jam anksčiau negu kitiems bylos nagrinėjimo teisme dalyviams – pačioje teisiamojo posėdžio pradžioje. Teisiamojo posėdžio pirmininkas, išaiškinęs vertėjui jo pareigas, įspėja jį dėl atsakomybės bei pašalina iš teismo posėdžių salės atvykusius liudytojus. Šiuo atveju teisėjas turi imtis priemonių, kad pašalinti iš salės ir neapklausti liudytojai nepasirodytų posėdžių salėje iki jų iškvietimo apklausai ir negirdėtų kitų asmenų parodymų, paaiškinimų. LR BPK 265 straipsnyje numatyta, kad „teisiamojo posėdžio pirmininkas nustato kaltinamojo asmenybę

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!