Baudžiamasis procesas

BAUDŽIAMASIS PROCESAS DOC. GODA N BPK įsigaliojo 2003 05 01. Baudžiamojo proceso samprata. Baudžiamasis procesas – tai vyksmas, nukreiptas į nubaudimą. Tai nusikalstamų veikų tyrimas ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimas vykstantis teisme įst. nustatyta tvarka. (1) tyrimas; (2) nagrinėjimas. Nuo kitų procesų BP skiriasi tuo, kad jis gali būti pradėtas, nukeltas, užbaigtas tik valstybinių institucijų sprendimu. Teisėsaugos institucijos sprendimą priima pagal t.t. įstatymą – tai yra jų pareiga (didelių laisvių neturi) (pareigūnai, prokurorai, teismas). Be valstybinių subjektų dalyvauja ir kiti dalyviai (turi daug teisių įrodinėt, inicijuoti sprendimo priėmimą, skundo teisė). Proceso funkcijos - tai veiklos kryptys. Pagal tai, kaip proceso dalyviai veikia, yra išskiriamos f-jos: • ikiteisminio tyrimo; vykdo ikit. tyrimo įstaigos; policija, prokurorai. • kaltinimo; tai yra prokuroro proregatyva kaltinti proceso metu. Išskiriamas valstybinis ir privatus kaltinimas. Prokuroras dalyvauja valstybiniame. Taigi šią f-ją gali vykdyti tik prokuroras, išskyrus privataus kaltinimo bylose (nustatyta K-joje); • gynybos; kiekvienas traukiamas baudžiamojon atsakomybėn asmuo turi gintis. Gintis asmeniui padeda gynėjas, t.y. advokatas (arba gali gintis pats); • bylos nagrinėjimo ir išsprendimo arba teisingumo vykdymo. Tai teismo proregatyva, niekas be teismo negali paskirti bausmės. Kartais galima pasakyti, kad dvi pirmos f-jos yra viena f-ja. Baudžiamojo proceso tipai. Lietuvoje vyrauja 2 tipas. Vieningos nuomonės nėra, civilizuotose šalyse yra: • klasikinis - rungtyniškas procesas. Tai procesas, kurio baigtis ir sprendimo priėmimas priklauso nuo to, kuris šalis turi daugiau įrodymų ir geriau juos pateikia. JAV, D. Britanija. Skirtumas nuo kitų tipų, kad teismas negali pats aktyviai dalyvauti, jis turi būti objektyvus, nešališkas, jis negali pats tirti, ieškoti įrodymų. Pliusas, kad šiame procese visuomenė sprendžia, kas teisinga. Nors kartais laimi ne teisybė, o geras rungimasis (minusas). • tiriamasis procesas - tai toks procesas, kuriame teismas neapsiriboja tik tais įrodymais, kuriuos šalys įneša į procesą ir jis gali būti pats aktyvus, pats tirti įrodymus, gali pareikalauti naujų įrodymų, vadovauti jų tyrimui. Amerikiečiai kritikuoja, sakydami, jog teismas yra šališkas, kad tai inkvizicija. Bet tokiame procese geriau nustatoma tiesa, nėra jokios inkvizicijos. • mišrus procesas. Čia priskiriami Skandinavijos valstybių, Italijos procesai. Yra dvi nuomonės ir bandoma surasti trečiąjį variantą.Veikia rungimosi principas labiau nei tiriamajame,bet ne daugiau nei rungtyniškame. Teismas jei nori pats gali būti aktyvus įrodymų tyrime, o antrame procese turi pareigą, o pirmame neturi pareigos, tai trečiame turi galimybę įsikišti. Baudžiamojo proceso paskirtis. BPK pirmo str. keturi aspektai: 1. BP metu atskleidžiama veika, išaiškinamos jos padarymo aplinkybės; 2. Atskleidžiant nusikalstamą veiką saugomos žmogaus ir piliečio teisės bei laisvės, visuomenės interesai. Taigi demokratinėje ir teisinėje valstybėje šis procesas negali vykti bet kokiomis priemonėmis; 3. Nusikalstama veika turi būti atskleista greitai; 4. Proceso metu turi būti garantuojama, kad baudžiamas tik asmuo, padaręs nusikalstamą veiką ir nepatirs jokių nepagrįstų suvaržymų nekaltas asmuo. Procese negali būti jokių klaidų. Baudžiamojo proceso stadijos. Procesas - tai veikla, o ji susideda iš atskirų etapų, stadijų: Proceso stadija - tai visuma proceso veiksmų ir sprendimų, kurie priimami ir atliekami tam tikro proceso etape, sprendžiant tam proceso etapui keliamus uždavinius. Visas procesas susideda iš atskirų veiksmų, o iš to ir susideda stadija. Stadijos pagal BPK: • ikiteisminis tyrimas; • bylos procesas I instancijos teisme; • apeliacinis procesas; • nuosprendžių ir nutarčių vykdymas; • kasacinis procesas. Pagal s BPK buvo dar dvi stadijos: • baudžiamosios bylos iškėlimas; • atidavimo teismui stadija ir teisminio nagrinėjimo stadija. Pagal NBPK prasideda: 1. Stadija pradedama ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nusprendus pradėti ir baigiama prokurorui surašius kaltinamąjį aktą. Šioje stadijoje yra siekiama nustatyti, ar iš tikro buvo padaryta nusikalstama veika. Policija atlieka, darbą organizuoja prokuroras. Ir ji pasibaigia kaltinamuoju aktu, kai prokurorui atrodo, kad jau pakanka įrodymų; 2. Stadija yra pati svarbiausia. Čia teismas sprendžia bylą. Teismas priima sprendimą (sprendžia ar buvo padaryta nusikalstama veika, ar kaltas asmuo). Pradžia, kai prokuroras perduoda bylą į teismą, o pabaiga – nuosprendžio priėmimas ir paskelbimas. Ši stadija susideda iš dviejų dalių: bylos parengimas nagrinėti teisme ir bylos nagrinėjimas. 3. Stadija - aukštesnės instancijos teismas sprendžia bylą pagal gautą skundą. Šios stadijos gali ir nebūti jei nebus skundo. Jos metu yra patikrinamas neįsiteisėjusių pirmos instancijos teismo priimtų nutarčių ar nuosprendžių teisėtumas. 4.Stadija - realizuojama teismo paskirta sankcija. Jei apel.skundas paduodamas, tai nuopsrendis nevykdomas, o jei apel.skundo nėra, tai tada nuosprendis įsiteisėja ir jis yra vykdomas. 5. Stadija - pagal gautą kasacinį skundą patikrinami pirmas ir apel.instancijos įsiteisėję nuosprendžiai ir nutartys. Ši stadija nėra privaloma. Skirtumas nuo apel.stadijos, kad čia yra įsiteisėjęs nuosprendis ir skiriasi ribos (apel.procese galima visą patikrinti). Šis stadijų sąrašas tinka normaliam procesui (o yra dar supaprastintas, sumarinis procesas). Beje, atnaujinimas nėra stadija – kaip išimtinė stadija. Baudžiamojo proceso mokslas. • tai teisės mokslo dalis ir turi savo savarankišką dalyką, kuris susideda iš keturių grupių: 1. BPK reglamentuojamos normos; mokslas yra reikalingas tam, kad būtų atskleistas teisės normų turinys, ką norma reiškia. Mokslas padeda aptikti trūkumus, spragas reglamentavime; 2. Teisinė praktika tiriant ir nagrinėjant baudžiamąsias bylas; ši praktika parodo, koks reguliavimas yra geresnis 3. Užsienio valstybių baudžiamojo proceso institutai; tai labai madingas dalykas (lyginamasis aspektas). Kaip normos turėtų atrodyti ateityje (Europos žmogaus teisių teismo praktika - žmogaus teisių tyrinėjimas – kaip atskiras elementas galėtų būti išskirtas). 4. Baudžiamojo proceso istorija. Ši dalis nėra tiek reikšminga, kokie institutai egzistavo anksčiau ir po kiek laiko atgaivintos normos. Baudžiamojo proceso teisė. (Procesas ir proceso teisė nėra tas pats) - tai teisės normos, taisyklės. BP teisės sąvoka BP teisė - teisė šaka, kurią sudaro visuma teisės normų, reguliuojančių ikit.tyrimo institucijų, prokuratūros ir teismo veiklą tiriant ir nagrinėjant baudžiamąsias bylas bei vykdant nuosprendžius, o taip pat nustatančių baudžiamajame procese dalyvaujančių fizinių ir juridinių asmenų teises ir pareigas. Tai yra normos, kurios reguliuoja, o pats procesas yra veikla. BP teisė - tai viešosios teisės dalis. Viena pusė - v-b, prokuroras ar teismas, o kita - privatus asmuo. BP teisės šaltiniai. BP teisės šaltiniai – tie norminiai teisės aktai, kuriuose įtvirtintos tai teisės šakai reikalingos taisyklės tirti ir nagrinėti baudžiamąsias bylas. Formaliąja prasme šaltinis - normų įtvirtinimo būdas. Pagrindinis šaltinis - BPK. Pagal svarbą v-bei 5 grupės šaltinių: 1. LR K-ja; 2. Tarptautinės sutartys. Jos turi viršenybę prieš nacionalinius įstatymus; 3. BPK; 4. Kiti nacionaliniai įstatymai; 5. Kiti norminiai aktai: Vyriausybės nutarimai, teisingumo, vidaus reikalų ministro įsakymai ir kitų ministrų, generalinio prokuroro įsakymai it kt.) 1. K-ja - tai tiesioginio taikymo aktas, joje yra str., labai svarbių BP. T.y. du skirsniai: antras - žmogus ir v-bė ir devintas - teismai. Antras skirsnis. Svarbūs 20- 24 str. - jie garantuoja žmogaus teises (žmogaus laisvės, žmogaus asmens, būsto, privataus gyvenimo, nuosavybės neliečiamumas). Suvaržymai gali būti tik tada galimi, kai iš tiesų jų reikia. 31 str. tiesiogiai orientuotas BP. Byla turi būti nagrinėjama taip, kad nebūtų pažeistas šis str.: 1. nekaltumo prezumpcijos p-as; 2. garantuojama kiekvienam kaltinamajam nusikaltimą padariusiam asmeniui, bylos nagrinėjimas teisme.nagrinėjimas turi būti viešas, teisingas ir nepriklausomo ir nešališko teismo; 3. kiekvienas asmuo gali atsisakyti duoti parodymus prieš save (taip pat ir pieš giminaičius); 4. kaltinamasis turi teisę, kad vyktų vienas baudžiamasis procesas, .t.y galima teisti tik vieną kartą; 5. teisės gintis nuo sulaikymo ir pirmos apklausos momento. Jis turi teisę gintis pats ir turėti gynėją - advokatą. Devintas skirnis. Svarbu: Teismo procesą liečiantys p-ai: 109 str. • teisingumą LR vykdo tik teismai; • teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą yra nepriklausomi; • teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymų; • teismas priima sprendimus LR vardu (oficialumas). 117 str. • viešumo p-as - visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai; • teismo procesas LR vyksta valstybine kalba (dokumentai turi būti Lt kalba arba turi būti jų vertimai); 111 str. teismų sistema; 118 str. prokuroro funkcijos; • funkcijos, kurias teisme vykdo prokurorai: palaiko valstybinį kaltinimą, rūpinasi ikit.tyrimu. 2. Tarptautinės sutartys. kai yra kolizija tarp nacionalinių įstatymų ir tarptautinių sutarčių, pirmenybė teikiama tarptautinėms sutartims; pagal turinį: • žmogaus teises įtvirtinančios sutartys; 1950m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, LT pasirašė 1993m., o ratifikuota ir taikoma nuo 1995m., o BP reikšminga nuo 1996m. 5, 6, 8 str. atkartota BPK 44 str. 1966m Jungtinių tautų organizacijos pilietinių ir politinių teisių paktas; Europos konvencija Jungtinių tautų prieš kankinimą ar kitą nežmonišką, žiaurų elgesį ir baudimą. 1948m. Visuotinė žmogaus teisių deklaracija (JTO) – priimtas dokumentas po I pas. Karo. 1989m. vaiko teisių konvencija. • sutartys, nustatančios tarptautinio bendradarbiavimo taisykles baudžiamajame procese. Skirstomos pagal tai, kiek šalių dalyvauja: dvišalės, daugiašalės. Reikšmingiausios dvišalės – Europos Tarybos. Europos tarybos sutartys: 1. Europos tarybos konvencija dėl ekstradicijos; 2. Europos tarybos konvencija dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose; 3. Europos tarybos konvencija dėl tarptautinių baudžiamųjų nuosprendžių pripažinimo; 4. Europos tarybos konvencija dėl baudžiamojo proceso perdavimo (vienoje v-bėje pradėtas procesas, o kitai perduotas). Kai LT bus Europos Sąjungos nare, bus Europos Sąjungos sutartys. 3. BPK. Juo vadovaujamasi vykdant ikit. tyrimą, nagrinėjant bylas. Įsigaliojo nuo 2003m. gegužės 1d. Sudaro 11 dalių, 461 str. su pakeitimais 3621 str.. dalys skirstomos į skyrius ir skirsnius. Skyriai skaičiuojami iš eilės (35). Skirsniai skaičiuojami kiekvienas sk. iš naujo. 11 dalių galima suskirstyti: 1, 2, 3d. skirtos procesinių taisyklių taikomų visose proceso stadijose įtvirtinimui. Kaip bendroji dalis. Likusios 8d. – reglamentuoja proceso taisykles atskirose stadijose arba nustato proceso ypatumus tiriant ir nagrinėjant atskirų kategorijų bylas. 1d. bendros nuostatos. Nusikalstama veika, padarytos žalos atlyginimas, procesinės prievartos taikymas. 4- 8d. atskiros stadijos; 9d. proceso ypatumai tiriant ir nagrinėjant atskirų kategorijų bylas; 10d. apskundimas, skundų nagrinėjimas (spec. apskundimo procedūra); 11d. baudžiamosios bylos atnaujinimas (dėl t.t. priežasčių paaiškėjimo). 4. Nacionaliniai įstatymai. 1. Instituciniai įstatymai (kaip sudaromas teismas, kas gali būti teisėju): Teismų įst. Prokuratūros įst. Advokatūros įst. Policijos veiklos įst. Specialiųjų tyrimų tarnybų įst. 1. Kiti kodeksai: BK, CPK, CK 2. 2002m. spalio 29d. naujų kodeksų įsigaliojimo ir įgyvendinimo įst (ilgas pavadinimas). Šio įst. 25 – 46 str. yra BP taisyklės. VŽ. 2002m. 112Nr. 49/ 70 – baudžiamosios bylos, kurios pradėtos nuo gegužės 1d. nagrinėjimo bus pagal N BPK, o šis įst. ir nustato visą tvarką. 5. kiti norminiai teisės aktai (poįstatyminiai) – Vyriausybės nutarimai, generalinio prokuroro įsakymais įtvirtinti aktai, ministerijų aktai. Šių aktų yra daug. N BPK įsigaliojant buvo įpareigojami Vyriausybė, generalinis prokuroras parengti t.t. aktus (įgyvendinimo, įsigaliojimo). Nors yra nemažai aktų, kurie yra priimti iki N BPK, bet vieningai taikomi ir dabar. Pvz. advokatų išlaidų atlyginimo kl. yra sureguliuotas Vyriausybės nutarimu. Vyriausybės nutarimu nustatyti dydžiai, kaip turi būti mokama liudytojams, vertėjamas, specialistams. Mažiau svarbūs reikalai yra reglamentuojami ministerijų lygyje, pvz. teisingumo ministro įsakymas dėl advokato paslaugų atlyginimo tvarkos. Sveikatos apsaugos ministras patvirtino psichiatrinių ekspertizių atlikimo taisykles. Generalinis prokuroras. Įgyvendinimo įst. paskyrė daug įpareigojimų gen. Prokuratūrai (V.Ž. Nr. 39 2003): 1) Rekomendacijos; rekomendacijų yra 11: • dėl anonimiškumo liudytojui ir nukentėjusiajam ir šio sprendimo procesinio įforminimo; • teisminio tyrimo nutraukimo pagal BPK 213 str.; • dėl ataskaitos, pateikiamos baigus ikit. tyrimą, surašymo; • dėl kaltinamojo akto surašymo; • dėl proceso baigimo baudžiamuoju įsakymu; • dėl proceso baigimo pagreitinto proceso tvarka; • dėl N BPK 169 ir 171 str. taikymo; • dėl nusikalstamų veikų tyrimo paskirstymo ikit. tyrimo įstaigoms; • dėl proceso dalyvių susipažinimo su bylos medžiaga ikit tyrimo metu; • dėl kardomųjų priemonių (išskyrus suėmimą) sąlygų laikymosi kontrolės; • dėl fotografavimo, filmavimo, matavimo, rastų pvz. antspaudų ir genetinei daktiloskopijai paėmimo; 2) Tvarkos: • ikit. tyrimo terminų kontrolės tvarka; • ikit. tyrimo pradžios registravimo. 3) BPK dokumentų (blankų) pvz. Šie aktai – rimtas ir svarbus šaltinis, prokuratūros įst. 16 str. – šie aktai yra privalomi prokurorams ir ikit. tyrimo pareigūnams. Baudžiamojo proceso normų galiojimas erdvės, laiko ir asmenų atžvilgiu. Erdvėje. Taisyklė N BPK 4 str. nustato BP LR teritorijoje vyksta pagal LR BPK. Tai nepriklauso nuo to, kur padaryta nusikalstama veika. Galimos situacijos pagal tarptautines sutartis, t.y. t.t. atvejais procesas gali vykti pagal LT įst. už nusikalstamas veikas padarytas užsienyje. 4 str. 3d. – tarptautinės sutartys gali nustatyti ir kitas taisykles negu numatyta LR BPK, tai vyks procesas pagal tą sutartį. Šių metu tokių sutarčių nėra. Ši 4 str. 3d. orientuota į ateitį, kai LT bus ES nare. Laike. 4 str. 1d. proceso tvarką nustato BPK, galiojantis procesinių veiksmų atlikimo metu…tai str. redakcija, kuri galioja taikymo metu. Dėl to, kad taisyklės pasikeitė anksčiau padarytų veiksmų kartoti nereikia (pvz. buvo padaryta krata). Atgalinis galiojimas yra BT (kai švelnesnis įst.), o BP teisėje to nėra. Pareinamuoju laikotarpiu yra laikinųjų taisyklių – įst. kuris numato kodeksų įsigaliojimo ir įgyvendinimo taisykles. Šis galiojimas didžiausią reikšmę turi įrodinėjimo procese. Asmenims. N BPK 5 str. jei vyksta procesas LR teritorijoje, tai visiems asmenims (piliečiams, užsieniečiams, apatridams) taikomas vienodai, t.y. pagal LR BPK. Išskyrus jei turime reikalų asmenimis turinčiais imunitetą nuo baudžiamosios jurisdikcijos. Su jais proceso veiksmų negalima atlikti, galima tik tarptautinių sutarčių numatyta tvarka. Čia pirmiausia kalbama apie diplomatinį imunitetą (Vienos konvencija). Gali būti ir imunitetas taikomas ir kt. asmenims, apie juos v-bės susitaria (su įvairiomis misijomis atvykstantys užsieniečiai). Imunitetą turinčio asmens negalima suimt, sulaikyti ar atlikt kitokį veiksmą, nebent bus gautas sutikimas jo paties ar užsienio reikalų ministerijos. Pareigūnai su tokiais asmenimis, taip pat bendrauja per užsienio reikalų ministeriją. Yra ir kt. taisyklių, numatytų BPK 5 str. čia jau bus susiję ne su tarptautine teise, bet su LT vidaus reikalais. Tai t.t. pareigūnai: seimo nariai, teisėjai, Prezidentas, kurie turi nacionalinį imunitetą. Konstitucinio teismo nutarimų ir LAT senato nutarimų reikšmė BP procesui. Tai nėra teisės šaltinis ta prasme, kad nesukuria naujų teisės normų, bet nekreipti dėmesio į LAT nutarimus negalima, nes tai yra teismo pareiga formuoti bendrą teismų praktiką. Bet išaiškinimais remtis ir juos taikyti kaip įst. negalima. Panaši situacija ir su konstitucinio teismu. Tai nutarimai, kurie pasako kad teisės aktai prieštarauja k-jai, taigi turi reikšmę BP procesui. Šiuo atveju teisininkai sako, kad KT nutarimai yra teisės šaltiniai negatyvia prasme. BP teisės ir BT santykis. Tai atskiros teisės šakos, nors galima sutikti ir su nuomone, kad BP teisė yra aptarnaujanti BT. Ryšys labai glaudus, bet teisės šakos yra savarankiškos. Viena be kitos šios šakos būtų beprasmiškos. Yra v-bių, kur šios šakos nėra atsiskyrusios, yra kodeksai, kuriuose yra abiejų šakų normų. Baudžiamojo proceso principai. BP principų sąvoka ir reikšmė. Principas (lot.) - pradas, pagrindas, vadovaujanti idėja. BP principai – baudžiamojo proceso vadovaujantis pradas. Reikšmė: 1) jų pagrindu yra kuriama visa BP teisė. normos negali prieštarauti principams. 2) Principai lemia teisės normų aiškinimą; negalima aiškinti normos priešingai; 3) Jokia BP norma negali būti taikoma tokiu būdu, kad ją taikant būtų pažeisti p-ai; 4) Jei yra spragos. Jei nėra konkrečios procesinės taisyklės, tai taikome principą. 5) Esant kolizijai – pirmenybė teikiama principams, principinėms nuostatoms. BP principų sistema. Sistema BP principų – visuma BP teisėje įtvirtintų principų. Sistema – tvarkinga visuma, vieni kitiems principai neprieštarauja. Visi p-ai gali būti klasifikuojami pagal įvairius kriterijus. Programoje surašytų principų sąrašas nėra baigtinis. Principų klasifikacija: Pagal veikimo apimtį: 1) bendrateisiniai p-ai – svarbūs visai teisinei sistemai (pvz. teisinės v-bės p-as – svarbus kiekvienai šakai); 2) tarpšakiniai p –ai – bendri kelioms teisės šakoms. (pvz. valstybinės kalbos p-as); 3) vienoje teisės šakoje veikiantys p-ai (konkrečiai BP teisei); 4) atskiriems institutams taikomi p-ai (pvz.draudimo bloginti padėtį pagal asmens skundą – p-as taikomas apel., kasacijai). Pagal tai, kur p-as įtvirtintas: 1) konstituciniai p-ai; 2) įst. įtvirtinti p-ai (čia mums reikšmingi p-ai įtvirtinti BPK); 3) p-ai, kurie nėra įtvirtinti įst, teisės normose, bet pripažįstami teisės moksle, teisinėje doktrinoje. Šie p-ai vadinami principais su klaustuku (proporcingumo p-as). Konstituciniai BP p-ai. • patys svarbiausi BP p-ai, nes įtvirtinti K-joje. Atskirų BP principų turinys. 1) nekaltumo prezumpcija - konstitucinis p-as įtvirtintas K-joje 31 str. 2d, o taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 str. – 44 str. 6d. • kiekvienas asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas nėra įrodytas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu…tai, kad teismas priėmė nuosprendį dar nereiškia, kad asmuo yra kaltas. Kaltumas turi būti įrodytas įst. nustatyta tvarka. Prieiti prie apkaltinamojo nuosprendžio teismas turi įst. reikalaujama tvarka. Europos žmogaus teisių teismo praktika: nekaltumo prezumpcijos p-as pažeidžiamas, kai: I. Iš anksto kalbama apie asmens kaltumą. Pareigūnai anksčiau laiko visuomenei asmenį įvardija kaip nusikaltėlį. Dažniausiai taip pažeidžiamas šis p-as. II. Negalima jokiuose procesiniuose dokumentuose rašyti apie asmenį kaip nusikaltėlį, kol tai dar nėra įrodyta. III. Nekaltumo prezumpcija draudžia proceso metu taikyti prievartos priemones, kurios gali būti suprantamos kaip bausmė, bausmės elementai. Visa prievarta turi būti taikoma tik siekiant proceso nustatytų tikslų. Sovietinei teise toks p-as buvo svetimas. IV. Ji nustoja galioti, kai įvyksta pagal nustatytas taisykles teismo procesas ir įsiteisėja nuosprendžiai, priimami t.t. sprendimai, tyrimas. V. Reikalauja visas proceso metu kylančias abejones vertinti įtariamojo naudai. Negalima remtis abejonėmis. Proceso teisingumas (sąžiningumas). 1. įst. naudojama sąvoka teisingumas, o žodis sąžinė tiksliai apibrėžia šio p-o turinį; 2. konstitucinis p-as, tačiau tik nBPK šį p-ą sureikšmina. Konstitucijos 31str.2d.,n BPK 41 str 5d.; 3. kiekvienas kaltinamasis turi teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Atrodytų, kad šis p-as apima tik teismo darbą, bet šio p-o aiškinimas turi būti plečiamas; 4. šis p-as atėjo iš angliškos teisės tradicijos. Pagal jų supratimą procesas turi būti garbingas. Originaliai šis p-as vadinamas Fear; 5. turinį labiausiai atskleidęs Europos žmogaus teisių teismas. Pripažįstama, kad tai svarbiausias p- as, kuris reikalauja kaltinamajam suteikti t.t. teises, neapgaudinėti jo, nežadėti to, kas pagal teisę jam būti suteikti, neišgaudinėti informacijos neteisėtais būdais, draudžia asmenį provokuoti asmenį daryti nusikaltimą. Šis p-as pažeidžiamas, kai kaltinamajam yra draudžiama užduoti kl. Asmenims kalbantiems prieš jį (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 str.) Proporcingumas. Europos žmogau teisių konvencijoje neužrašytas p-as. Tai universalus, tarpšakinis p-as. Šiuo p-u dažnai remiasi Konstitucinis teismas, nors konstitucijoje jis neužrašytas. Turinys: šis p-as reiškia draudimą “šaudyt žvirblius iš patrankos”  turi būti atitinkamas jėgos veiksmas proporcijoje su situacija, kam ir kaip jis taikomas. NBPK 11str. 1d. - prievartos priemonės turi būti taikomos kai kitaip neįmanoma pasiekti proceso tikslų, nutraukiamas tuoj pat, kai tikslai pasiekiami. Kad šis p-as nebūtų pažeistas yra trys reikalavimai (turinio elementai): • turi būti žiūrima ar taikant kokią nors prievartos priemonę gali būti pasiekti proceso tikslai; • tikrint ar tie patys tikslai negali būti pasiekti taikant švelnesnes priemones (pvz. suėmimas gali būti taikomas, kai negalima pritaikyti namų arešto ar pan.) • turi būti visada žiūrima, ar rezultatas taikant prievartos priemonę bus pakankamai reikšmingas palyginus su suvaržymais, taikomais asmeniui. Teisingumą vykdo tik teismas. Konstitucinis p-as 109 str 1d., 6 str. Be teismo niekas negali nagrinėti baudžiamųjų bylų, tik teismas baudžiamajame procese gali priimti galutinį sprendimą. Niekas be teismo negali. • konstatuot, kad buvo padaryta baudžiamojo įst. uždrausta veika; • pasakyti, kad kaltinamasis yra kaltas dėl tos veikos, kuri padaryta, padarymo. Niekas negali spręsti dėl kaltės. • tik teismas gali paskirti asmeniui kriminalinę bausmę, pripažindami kaltu, arba atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Rungimosi p-as. Nėra tiesioginis konstitucinis p-as. Numatytas konkrečiai kodekse - 7str. čia turinys nelabai yra nusakytas. Reikalauja šis p-as, kad byla būtų sprendžiama ginčo būdu. Amerikoje šis p-as suprantamas skirtingai. Mūsų teisme teisėjas turi teisę kelti kl., inicijuoti t.t. veiksmus. Proceso viešumo p-as. Konstitucinis p-as 117 str. 1d. Europos žmogaus teisės konvencijos 6str. BPK 9 str. 5d., kur ir atskleidžiamas p-o turinys. Visuomenė turi tiesę kontroliuoti, kaip vykdomas teisingumas. -Kiekvienas asmuo nuo 16m. gali stebėti procesą. -Kita vertus ir žurnalistai gali stebėti ir aprašyti. T.y. du būdai - betarpiškai stebėti arba per žiniasklaidą. Yra išimtys, kai procesas gali būti ir neviešas: 1) bylos dėl nusikalstamų veikų, kuriomis yra kaltinami jaunesni nei 18m. asmenys; 2) kai nagrinėjamos bylos dėl nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei; 3) kur gali būti pagarsintos bylos apie žmonių privatų gyvenimą; 4) jei yra byloje įslaptintas liudytojas. Tai yra p-as yra svarbus,bet ne absoliutus. Kad gali būti išimtys numato konstitucija BPK, Europos žmogaus teisių konvencija. Tiksliausiai BPK, neiškreipiant konstitucijos ir EŽTK. 9str. Yra paslapčių rūšys: valstybės, komercinės, tarnybos, profesinės. Valstybės ir tarnybos paslapčių įst., CK 1.116 str., duomenų apsaugos įst. Proceso greitumas. BPK 1str., 2, 44 str. - čia greitumas jau nurodomas, kaip kaltinamojo teisė. Tai abstraktus dalykas - ką reiškia greitai, “ per trumpą laiką” - nepasakoma. Tačiau jei kaltinamajam reikia įrodyti, kad teismas nepakankamai stengėsi atlikti veiksmus, tai bus pažeistas šis p-as ir žmogaus teisės yra pažeidžiamos. “greitai” priklauso nuo kiekvienos bylos individualiai, todėl kodeksas nenumato terminų. EŽT teismo praktika rodo, kad p-o pažeidimas pripažįstama, kai pasakoma, kad ilgą laiką byloj nieko nevyko. Nepriimami v-bei pasiteisinimai, kad nėra pakankamas finansavimas, trūksta žmonių (darbuotojų) ir pan., nes v-bė turi garantuoti tinkamą procesą, kad žmogaus teises nebūtų pažeidžiamas. Teisė į gynybą. Vienas iš būtiniausių konstituciniu p-ų, 31 str. garantuojama teisė į gynybą. Yra išskiriamos dvi sudėtinės dalys: • pačiam gintis; • per advokatą, gynėją BPK 10 str. 1d. atkartota, įpareigoja, kad teismas, prokuroras ir kiti turi užtikrinti, kad būtų galimybė gintis. BPK 10 str. 2d. susideda iš dviejų dalių, kartais išskiriamas ir trečias momentas: teisė, neturinčiam lėšų kaltinamajam naudotis valstybės teisine pagalba (yra Vyriausybės nutarimas, kuris tai detalizuoja). EŽTK paminimos visos trys dalys. Proceso kalba (valstybinės kalbos p-as). Konstitucinis p-as. 117 str. 2d. - vyksta valstybine kalba procesas. Visi procesai turi vykti lietuviškai. BPK 8 str. vyksta valstybine kalba. Kalbama lietuviškai, rašoma lietuviškai. Turi būti oficialūs vertimai. Protokolai, nutarimai rašomi lietuviškai. Asmenims nemokantiems lietuvių kalbos turi būti garantuojama teisė dalyvauti procese per vertėją. Procese gali naudotis jam gimtąja suprantama kalba arba gali versti į kitą kalbą, kurią proceso dalyvis moka. Proceso dalyviams proceso dokumentai įteikiami gimtąja kalba arba ta, kurią jie moka (nuosprendis, kaltinamasis aktas). Kitų BP principų turinys. Teismo nepriklausomumo ir nešališkumo p-as. Tai konstitucinis p-as. Jis yra visuose procesuose, turi būti nešališkas ir nepriklausomas tiek teisėjas individualiai, tiek visas teismas. Išskyręs nepriklausomumo garantijas Konstitucinis Teismas: • teisėjo įgaliojimų trukmė neliečiama; • teisėjo asmuo neliečiamas- imunitetai, teisėjo negalima traukti atsakomybėn be Seimo leidimo (114 str.); • tinkamos socialinės, materialinės garantijos - turi būti tvirtai nustatyta, aiškūs kriterijai. Nešališkumas (bešališkumas). Teismas negali rodyti palankumo kuriai nors vienai iš šalių. Vienodai elgiamasi su proceso dalyviais. EŽT teismo praktika. Lietuvoje - daktaro byla. Šalių lygybės p-as. Susijęs su rungimosi p-u. BPK 7 str. 2d. lygios teisės visais kl. Valstybės pareigūnai turi daugiau galimybių. Proceso metu šalys lygios, ikit. proceso metu šiek tiek kitaip. Tikslingumo p-as. BPK nepaminėtas. Procesas turi būti tikslingai vykdomas. Iš vakarų tradicijos atkeliaujantis p-as. Daug bylų yra tiriama šiais laikais. Jei ypatingo pavojaus visuomenei nekelia - tai nieko tokio. Mažareikšmė veika, galime apeiti be proceso. Pas mus mažiau išvystytas. Išplaukia iš BK. BP subjektai. BP subjektų samprata ir sistema. Subjektai - bet kurie fiziniai ar juridiniai asmenys, baudžiamajame procese turi teises ir pareigas, vykdo ar dalyvaujant vykdo funkcijas. Kiekvienas asmuo turi ties pagal įst. dalyvauti procese. Sistema – tai skirstymas į tris grupes: 1. valstybės institucijos; 2. proceso dalyviai; 3. kiti baudžiamajame procese dalyvaujantys asmenys. Bendras jų pavadinimas yra subjektai. Vietoje subjektų gali būti proceso dalyviai. Plačiąja prasme - tai visi subjektai (proceso dalyviai). Bylos nagrinėjimo teisme dalyviai - teismo stadijose. Sutampa su proceso dalyviais ir plius prokuroras iš valstybės institucijų. 1. Valstybės institucijos ir pareigūnai. Teismas ir ikit. tyrimo teisėjas. 40 str. teismo sąvoka (teismu įst.) yra keturi teismai. Teismas gali reikšti bet kurį iš jų. Vienas teisėjas irgi yra teismas (40 str.2d.). Išvardintos visos galimos sudėtys: kolegija, plenarinė sesija ir pan. teismas teisingumą vykdanti institucija. Teisėjas - 19 str. sąvoka. Yra apylinkės teismo teisėjas apylinkės teismo pirmininko paskirtas atlikti proceso veiksmus ir priimti sprendimus. Yra vienoje grandyje (tik apylinkės teismuose) BPK 173 str. funkcijos ikit. tyrimo teisėjo. Tik vienoje stadijoje yra. • ikiteisminio tyrimo teisėjas (naujas dalykas). BPK 19 str. - apylinkės teismo teisėjas, apylinkės teismo pirmininko paskirtas atlikti įst. numatytas proceso veiksmus bei priimti sprendimus. Tai nėra teisėjo pareigos, tai funkcija (bet kuris teisėjas iš apylinkės teismo gali būti ikiteisminio tyrimo teisėju). • prokuroras - konstitucinė figūra, 118 str. pakeistas (2003 03 20), ikiteisminiam tyrimui vadovauja, jį organizuoja bei valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras. Prokuratūros įst., BPK smulkesnė reglamentacija. Pagal BPK 35 str.prokuroras - tai visų grandžių prokurorai: tiek generalinis prokuroras, tiek kiti jam pavaldūs. Prokuroras kiekvienoje stadijoje turi daug funkcijų. Daugiausia ikiteisminio tyrimo stadijoje (organizuoja ir vadovauja, nusprendžia kas atliks tyrimą, sprendžia dėl prievartos priemonių taikymo, nagrinėja skundus, gali kreiptis į ikit. tyrimo teisėją, gali nutraukti ikit. tyrimą). Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, paliko valstybinį kaltinimą - veika, kuria įrodinėjama, kad asmuo yra kaltas nusikaltimo padarymu, perskaito kaltinamąjį aktą, kadangi procesas baigiasi kaltinamąja kalba. Prokuroras yra šalis, turi rungtyniauti. Apel procese dalyvauja, turi ties paduoti apel. skundą. Nuosprendžio vykdymo akto pateikimo vykdyti kontrolė. Kasaciniame procese gali paduoti kasacinį skundą ir taip dalyvauti procese. • ikiteisminio tyrimo įstaigos ir pareigūnai - tai valstybiniai subjektai, dirbantys tik ikit. tyrimo stadijoje. Tai įstaigos, išvardintos BPK 165 str. (balandžio 20d. redakcija). Devynios įstaigos: policija - tai universaliausia įstaiga, kuri rūpinasi veikų aiškinimu; valstybės sienos apsaugos tarnyba; STT; karo policija; Valstybės saugumo departamentas; finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba; muitinės departamentas; priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas; kalėjimų departamentas. Taip pat jūros laivų kapitonai atlieka ikit. tyrimą (pirminius veiksmus), kai yra jūroje. Ikit. tyrimo pareigūnas BPK 118 str. - ikit tyrimo įstaigoje dirbantis asmuo, kuris ikit. tyrimo įstaigos vadovo ar vadovo pavedimu atlieka BPK numatytus ikit. tyrimo veiksmus - siekia nustatyt asmenis, padariusius nusikalstamas veikas, taip pat nustatyti veikos požymius, aplinkybes. Kiekvienos iš devynių įstaigų vadovas gali pasakyti, kas iš jo įstaigos yra ikit. tyrimo pareigūnas. Anksčiau buvo kvota ir tardymas, bet po reformos jų neliko. 2. Proceso dalyviai. Tai tie proceso dalyviai, kurie turi tam tikrą interesą, yra suinteresuoti tam tikra bylos baigtimi, siekia tam tikro rezultato. Įtariamasis, kaltinamasis - siekia apsiginti. Nukentėjusysis - taip pat apsiginti. Civilinis ieškovas, atsakovas - turi su civiliniu ieškiniu susijusių interesų. Įtariamasis. BPK 21 str. ( 2003 04 10 redakcija); šis proceso dalyvis veikia tik vienoje proceso stadijoje, perdavus bylą teismui jis tampa kaltinamuoju. Pagal sBPK jis buvo tarsi laikinas BP dalyvis, kuris dar pirmoje stadijoje tapdavo kaltinamuoju. Kaip tampama įtariamuoju, yra numatyti keturi tapimo atvejai pagal BPK 21 str.: • sulaikant įtarus, kad jis padarė nusikalstamą veiką; turimas galvoje sulaikymas pagal BPK 140 str. nustatytas taisykles ir pagrindus (pvz. gali būti sulaikomas 48 val.). • asmuo, kuris yra apklausiamas apie veiką, kurios padarymu įtariamas; kai sulaikyti asmens nereikia…reglamentuoja 188, 189 str. toks asmuo turi įtariamojo statusą; • asmuo kviečiamas į apklausą, ,t.y. surašytas BPK 187 str. numatytas pranešimas apie įtarimą. Kai šaukimu kviečiamas asmuo į apklausą, jis turi žinoti, ko kokiu tikslu jis kviečiamas. 182 str. yra numatyta šaukimo siuntimo tvarka. • kai asmuo, kuris turi būti pripažintas įtariamuoju, kai asmuo slapstosi ar buvimo vieta nežinoma, pripažįstamas įtariamuoju prokuroro ar ikit. tyrimo teisėjo nutarimu (labiau susiję su tarptautiniu reikalavimu, norint gauti pagalbą iš užsienio reikalingas formalus pripažinimas asmens įtariamuoju). Pagrindai yra numatyti tam, kad būtų aiškumas. Kartais asmenis vengiama vadinti įtariamaisiais. Pareigūnams yra patogu u faktiškai įtariamu asmeniu kalbėtis kaip su liudytoju (mažiau turi teisių). Todėl tie keturi atvejai parodo, kada tu esi laikomas įtariamuoju, turi teises ir pareigas, kurias turi išaiškinti pareigūnai. Tai yra suisję su sąžiningumo principu. Įtariamojo teisės - 21 str. 4d.: 1. žinoti, kuo yra įtariamas; ši teisė realizuojama įteikiant įtariamajam pranešimą apie įtarimą, kurio turinį reglamentuoja 187 str. 2. nuo sulaikymo iki pirmosios apklausos turėti gynėją; Konstitucija kaip BP šaltinis - teisė į gynybą. Ši teisė realizuojama BPK 50- 52 str. - tvarka, kaip gynėjas yra įtraukiamas į procesą. 3. duoti parodymus; įtariamasis turi ties tiek duoti, tiek neduoti parodymų (kiti proceso dalyviai privalo duoti), o jis neprivalo. Jis turi tiesę apsispręsti, pareigūnai gali kviesti į apklausą, bet už nedavimą parodymų arba melagingus parodymus negali būti taikomos poveikio priemonės (faktiškai); 4. pateikti turimus reikšmingus dokumentus ir daiktus; BPK 98 str. - tai teisė aktyviai dalyvauti; 5. pateikti prašymus; kodeksas išsamiai nereglamentuoja, kokie gali būti požymiai - jie gali būti įvairiausi, tačiau susiję su procesu. Pareigūnai privalo juos svarstyti, bet tenkina nebūtinai; 6. pareikšti nušalinimus; tai bendras institutas nušalinimo procese 57 - 61 str. 7. susipažinti su ikit. tyrimo medžiaga; 181 str - nustatyta tvarka, kaip kada galima susipažinti su ikit. tyrimo medžiaga; 8. apskųsti ikit. tyrimo pareigūno, prokuroro, ikit. tyrimo teisėjo veiksmus ar sprendimus. Bendros taisyklės 62 - 65 str. reglamentuoja, kaip nagrinėjami skundai, kaip jie paduodami ir pan. Įtariamojo pareigos: 1. atvykti šaukiamas pas ikti. Tyrimo pareigūną, prokurorą, ikti. tyrimo teisėją ir teismą ( yra valstybių, kur įtariamasis neprivalo eiti į policiją); 2. netrukdyti ikit. tyrimo subjektams atlikti proceso veiksmus ir laikytis proceso tvarkos, jei trukdo gali būti taikomos procese numatytos poveikio priemonės 163 str. (iki 30 MGL bauda ir iki 1 mėn. areštas); 3. laikytis apribojimų, susijusių su kardomųjų priemonių taikymu (pvz. namų areštas); jei nesilaiko, gali būti priemonė pakeista kita priemone (po įspėjimo). Kaltinamasis. Kaltinamuoju galima būti ir nebuvus įtariamuoju privataus kaltinimo bylose. Tai tas pats proceso dalyvis, bet kitoje proceso stadijoje - bylos nagrinėjimas pirmos instancijos teisme. Tapimas kaltinamuoju BPK 22 str.: 1. kai yra prokuroro surašytas (priimtas) kaltinamasis aktas; 2. kai prokuroras surašo pareiškimą nubausti asmenį teismo baudžiamojo įsakymo tvarka; 3. pagal prokuroro pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinta tvarka - nagrinėjama pagreitinta tvarka; 4. kai vyksta privataus kaltinimo byla ir ji nagrinėjama teisme. Tai vyksta dėl t.t. nusikalstamų veikų kai kreipiasi pats nukentėjusysis pareigūnai iniciatyvos nesiima) 407 str. BPK Tradiciškiausias būdas yra kaltinamasis aktas (BPK 218 - 220 str.) BPK 9 str. BPK 426 str. proceso pagreitinta tvarka. Kaltinamojo teisės 22 str.: 1. žinoti, kuo yra kaltinamas ir gauti kaltinamojo akto nuorašą; tai kaltinamojo nuorašo gavimo teisė; 2. susipažinti teisme su byla; BPK 220 str. arba susižino iš kito procesinio dokumento. Privataus kaltinimo byloje gauna nukentėjusiojo skundo nuorašą; 3. pasidaryti reikiamus dokumentų išrašus; BPK 237 str. nustatyta tvarka - už kopijas reikia mokėti; 4. turėti gynėją; asmens teisės į gynybą principas; 5. pateikti prašymus; 6. pareikšti nušalinimus; 7. teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant; aktyvaus dalyvavimo I instancijos teisme nagrinėjant bylą etapas; 8. nagrinėjant bylą teisme užduoti kl. Apklausų metu jis gali užduoti kl. liudytojams, nukentėjusiesiems ir pan. 9. duoti paaiškinimus apie tiriamos bylos aplinkybes ir pareikšti savo nuomonę dėl kitų dalyvių pareikštų prašymų; negali būti verčiamas duoti parodymus; 10. dalyvauti baigiamosiose kalbose, kai nėra gynėjo. Baigiamosios kalbos teisiamojo posėdžio baigiamoji dalis; 11. kreiptis į teismą paskutiniu žodžiu; šventas dalykas kiekviename valstybiniame BP - kaltinamajam duodama galimybė pasakyti paskutinį žodį; 12. apskųsti teismo nuosprendį ir nutartis; kai baigiasi nagrinėjimas I instancijos teisme, kaltinamasis tampa nuteistuoju arba išteisintuoju, tame statuse jis turi ties skųstis. Pareigos: • atvykti; • netrukdyti ir laikytis BP tvarkos; • laikytis apribojimų, susijusių su kardomųjų priemonių taikymu. Nukentėjusysis. BPK 28 str. tai fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta fizinė, turtinė ar moralinė žala. Nukentėjusiuoju pripažįstama trimis momentais: ikit. tyrimo pareigūno nutarimu; prokuroro nutarimas; teismo nutartis. Sąlygos: 1. nukentėjusiuoju gali būti tik fizinis asmuo, sąvokos skiriasi palyginti su BK - nukentėjęs gali būti ir fizinis ir juridinis asmuo, bet nenukentėjusysis; 2. padaryta bet kokia žala: turtinė - materialinių vertybių netekimas; fizinė - asmens sveikatos sutrikdymas; moralinė - orumo, garbės pažeidimas. Pvz.jei pavogta iš v-bės institucijos turto. Valstybės institucija bus ne nukentėjusysis, o civilinis ieškovas. Pripažįstama nukentėjusiuoju: pats pareigūnas nusprendžia; iniciatyvą rodo asmuo, pateikdamas prašymą. Pripažinimas nesaistomas jokiais apribojimais, t.y gali būti ir fizinis, nepakaltinamas asmuo (tik tuo atveju bus jų atstovas) Jei asmuo miršta nuo nusikalstamos veikos, jos teises perima vienas iš asmens šeimos narių ar giminaičių. Nukentėjusiojo teisės: Nukentėjusysis šį statusą turi visą procesą: 1. teikti įrodymus; 2. pareikšti prašymus; 3. pareikšti nušalinimus; 4. ikit. tyrimo metu ir teisme susipažinti su byla; 5. dalyvauti bylą nagrinėjant teisme; 6. apskųsti ikit. tyrimo pareigūno, teisėjo, prokuroro veiksmus bei teismo nuosprendį bei nutartį; 7. pasakyti baigiamąją kalbą. Nukentėjusiojo pareigos: privalo duoti parodymus; privalo atvykti šaukiamas ikit. tyrimo subjektų bei teismo; netrukdyti ikt. tyrimo subjektams, teismui atlikti tyrimo ir laikytis tvarkos (priešingu atveju atsako pagal BPK 163 str.); jo statusas visiškai nesiskiria nuo liudytojo. - įspėjamas dėl melagingų parodymų.. atsakomybė 235 str. Civilinis ieškovas. Tai yra baudžiamojoje byloje reikalaujantis atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą fizinis ar juridinis asmuo. Jei fizinis asmuo – gali būti ir nukentėjusiuoju, ir civilinis ieškovu, jei juridinis asmuo – tik civiliniu ieškovu. Ieškovu tampama nuo sprendimo priėmimo. Pripažįstama prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. N BPK leidžia reikalauti ir neturtinės žalos atlyginimo – sename buvo tik turtinė žala. Teisės: 1) duoti paaiškinimus dėl civilinio ieškinio esmės; 2) teikti įrodymus; 3) pareikšti prašymus ir nušalinimus; 4) ikit. tyrimo metu ir teisme susipažinti su bylos medžiaga, darytis išrašus ir nuorašus; 5) dalyvauti nagrinėjant bylą I instancijos teisme; 6) skųsti ikit. tyrimo pareigūną, teisėją, prokurorą ar teismo veiksmus, kiek tai yra susiję su civiliniu ieškiniu; 7) dalyvauti nagrinėjant bylą apel. tvarka (dėl civ. ieškinio kasaciniai skundai negalimi). Visomis teisėmis gali naudotis tiek, kiek tai susiję su civ. ieškiniu. Paprastai statusai sutampa – jei fizinis asmuo. Pareigos: 1) kviečiamas dalyvauti bylą nagrinėjant I instancijos teisme; 2) teismo reikalavimu pateikti visus dokumentus, susijusius su pareikštu ieškiniu (ir jam nenaudingus dokumentus); 3) pareiga laikytis nustatytos tvarkos teismo proceso metu. Civilinis atsakovas. Civiliniu atsakovu yra laikomas pagal įst. materialiai atsakingas už nusikalstamais įtariamojo ar kaltinamojo veiksmais padarytą žalą. Asmuo įtraukiamas į bylą prokuroro nutarimu, teisėjo ar teismo nutartimi. Pats įtariamasis, kaltinamasis atsako už savo padarytą žalą – civilinio atsakovo nebus. Kai pats kaltinamasis, įtariamasis negali mokėt, arba už jį atsakingi kiti - atsiranda civ. atsakovas. civ. atsakovas gali būti tėvai, globėjai, rūpintojai (nepilnamečiams), įmonė, įstaiga ir kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. Procesinį statusą įgyja nuo sprendimo patraukti asmenį civ. atsakovu prokuroro nutarimu, teismo nutartimi. Pirma procese atsiranda įtariamasis ir tada galvojama, kas turi atlyginti žalą. Teisės tokios pačios kaip civ. ieškovo. Viena pareiga mažiau: 1) kviečiamas dalyvauti I instancijos teisme; 2) laikytis nustatytos teismo proceso tvarkos. Atstovai. Tai asmenys, kurie veikai kitų proceso dalyvių interesais. Atstovus gali turėti nukentėjusysis, civ. ieškovas, atsakovas, nepilnamečiai įtariamasis ir kaltinamasis, baudžiamojon atsakomybėn traukiamas juridinis asmuo.pilnametis įtariamasis ar kaltinamasis gali turėti tik gynėją. Atstovavimas yra 2 rūšių: 1) atstovavimas pagal įst; tai situacija, kai pagal teisės normas aišku, kad įtariamasis turi teisę į atstovą. 53 str.: jei įtariamasis, kaltinamasis, nukentėjusysis yra nepilnamečiai; jei pripažinti neveiksniais (gali būti priverčiamųjų medicininių priemonių taikymas). Atstovai pagal įst. gali būti nukentėjusiojo tėvas, įtėviai, globėjai, rūpintojai, globos ir rūpybos įstaigos. Civ. ieškovas ir atsakovas visada turi būti veiksnūs ir pilnamečiai. Atstovui pagal įst. turi būti leidžiama dalyvauti procese priėmus teismo nutartį ar ikit. tyrimo pareigūno nutarimą. Ikit. tyrimo pareigūnas, prokuroras, teismas gali neleisti dalyvauti atstovui pagal įst, jei tai prieštarautų nepilnamečio ar neveiksnaus asmens interesams. 53 str. 3d. Atstovų teisės ir pareigos 54 str. turi teisę: • dalyvauti atliekant procesinius veiksmus, kuriuose dalyvauja atstovaujamasis; • padėti atstovaujamajam naudotis savo teisėmis; • jei įtariamasis, kaltinamasis suimtas, atstovas turi teisę pasimatyti su juo teismui ar pareigūnui leidus. Pareigos: • šaukiamas atvykti; • laikytis nustatytos proceso tvarkos. 2) pagal įgaliojimą (skaičius neribojamas); nukentėjusysis, civ. ieškovas ir atsakovas gali turėti atstovą pagal įgaliojimą. Su tokiu atstovu sudaroma sutartis laisvu susitarimu.Dėl teisinės pagalbos galiam tartis su : • fizinių asm.- asmenimis, turinčiais t.t. išsilavinimą – advokatas ar su pastarojo leidimu advokato padėjėjas, kitas aukštąjį teisinį išsilavinimą turintis asmuo prokuroro ar teismo leidimu. • Jurid. asm.- atstovu gali būti to jur. asmens vadovas arba kitas įgaliotas darbuotojas arba advokatas. Įgaliotam atstovui leidžiama procese dalyvauti nuo to momento, kai atstovaujamasis pripažįstamas nukentėjusiuoju, civ. ieškovu ar atsakovu. Yra galimybė nukentėjusiajam, kuris neturi pinigų gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, atstovavimo paslaugas. Pareigas turi tas pačias, kaip ir jo atstovaujamasis asmuo. Jeigu atstovauja nukentėjusiajam, turi teisę dalyvauti visuose su nukentėjusiuoju atliekamuose veiksmuose. Pareiga: Teikti atstovaujamajam sąžiningą teisinę pagalbą; Šaukiamas atvykti; Laikytis nustatytos tvarkos. 3. Kiti BP dalyvaujantys asmenys. 1) įrodinėjimo procese dalyvaujantys asmenys; liudytojas, specialistas, ekspertas; Liudytojas – asmuo, kuris matė ir kitaip suvokė įvykį, su tuo įvykiu susijusius faktus ir gali apie tai apklausiamas duoti parodymus. Amžiaus, pilietybės ribojimų nėra. Ekspertas – asmuo, kuris turi spec. žinių ir yra įrašytas į ekspertų sąrašą. Tik išimtiniais atvejais, kai reikia unikalios ekspertizės – galima kviesti asmenį ir ne iš sąrašo, arba ekspertą iš kitos valstybės (įtrauktas į tos šalies ekspertų sąrašą). Specialistas – reikiamų spec. žinių ir įgūdžių turintis asmuo, kuriam pavedama atlikti objektų tyrimą, pateikt išvadas arba paaiškinimus. 2) pagalbines f-jas atliekantys asmenys; vertėjas, teismo posėdžio sekretorius; Vertėjas – padeda susikalbėti su kalbos nemokančiais. Vertėjas reikalingas dėl to, kad viskas procese turi būti atliekama lietuvių kalba. 43 str. tai vertimui reikiamas kalbas mokantis ar nebyliojo ar kurčiojo ženklus suprantantis asmuo, kurį ikit. tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pakviečia dalyvauti procese. Vertėjas turi pareigą versti, teisme turi prisiekti. Už atsisakymą vykdyti pareigas gali būti bauda – 163 str., o už žinomai melagingą, klaidingą vertimą – baudžiamoji atsakomybė. Teisė gauti užmokestį. Įtariamasis, kaltinamasis naudojasi nemokamu vertėju. Teisiamojo posėdžio sekretorius – rašo tiesiamojo posėdžio protokolą, turi pareigą pasakyti, kas atvyko į posėdį, “stot, teismas eina”.tik pagal protokolą galima spręst, kaip vyko teismo procesas (greitai ir tiksliai rašyti). 261 str. protokolo turinys. Gali būti nušalintas, jei abejojama sąžiningumu. 3) teismo procesą ar atskirus veiksmus stebintys: • stebintys teismo procesą (sėdintys salėje); teismo proceso viešumo p-as (jei nenumatytas neviešas procesas). Iki 16 m. neįleidžiami. Pareigos: laikytis tvarkos, netriukšmauti, netrukdyti. Jei to nevykdo – bauda, areštas, pašalinimas. • atskiruose proceso veiksmuose dalyvaujantys ir stebintys. Kai daroma krata, poėmis- būtinas buto, namo, patalpos, kur vyksta veiksmai, savininko, nuomotojo, valdytojo, šeimos nario dalyvavimas. Jeigu įstaigoje, t.t. organizacijoje – vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Jei vadovo negalima rasti – reikia kviesti nešališką stebėtoją ar savivaldybės institucijos atstovą. Pareiga – klaust nurodymų, elgtis kaip liepta. Proceso dalyvių teisių užtikrinimas. Asmens teisių užtikrinimo pagrindai. 44 – 46 str. 44 str. skirtas svarbių procesinių p-ų įtvirtinimui, kurie formuojami kaip tesės. 8 dalys – įtariamojo ir kaltinamojo teisės. 10 d. nukentėjusiojo teisės. 44 str. suformuluotas žiūrint į 5, 6, 8 EŽTK str. 1995m. KT išvada dėl EŽTK atitikimo K-jai. Prieštaravimų nėra, papildo vienas kitą.Baudžiamojoje teisenoje tiesiogiai taikyt EŽTK nuostatų negalima. 44 str. į mūsų BT atveria kelius visas EŽT jurisprudencijai (visi išaiškinimai). Būtina, kad kiekvienas savo teises žinotų. 44 str. įpareigoja pareigūnus išaiškinti piliečiams jų teises ir pareigas bei padėti jas įgyvendinti. 46 str. papildoma pareiga – išaiškinti asmenis neteisėtais veiksmais pažeistų teisių atkūrimo ir žalos atlyginimo tvarką. Galima kreitis į teisingumo ministeriją ar CP tvarka. Gynyba. Gali gintis pats arba turėti gynėją. Gynėjas – asmuo, kuris įst. nustatyta tvarka teikia teisinę pagalbą įtariamajam, kaltinamajam, nukentėjusiam, nuteistajam ar išteisintajam, gina jo teises ir teisėtus interesus. Gynėjas – advokatas ar advokato padėjėjas. Gynybos f-jos priešingos kaltinimo f-joms. Siekiama visokeriopai padėti, palengvinti kaltinimą, palankesnio sprendimo. 47 str. – 52 str. advokato padėjėjas gali būti gynėju: 1) kai advokatas paveda; 2) ginamasis tam neprieštarauja. Ginamasis turi suvokti, kad jį gina padėjėjas. Taigi turi būti trišalis susitarimas. Advokato ginamųjų sk. Neribojamas, išskyrus atvejį, kai gynybos interesai tarpusavyje prieštarauja. Vienas asmuo turi galimybę turėti kelis gynėjus (neribotas sk). Gynėjo teisės ir pareigos 48 str.: 1) susipažinti su įtariamojo sulaikymo protokolu. Pagal 14 str. atliekamas sulaikymas (iki 48 val.). sulaikant turi būti rašomas protokolas (kuo įtariamas, kodėl sulaikytas) – tai yra pirminis dokumentas. Jau sulaikytas asmuo turi tiesę į gynėją; 2) dalyvauti apklausoje 188 str., 189 str. Įtariamojo apklausa; 3) matytis su sulaikytuoju ar suimtu be pašaliečių. Pasimatymų sk. ir trukmė neribojamas. Kai asmuo sėdi suimtas tardymo izoliatoriuje, niekam negirdint be pašaliečių. Pagal EŽTK – teisė į gynybą neefektyvi, jei pareigūnai, prokuroras klausosi. Išorinis stebėjimas galimas (kad neatneštų narkotikų..). nereiškia, kad gynėjas gali eit bet kada naktį, gali ateiti darbo metu; 4) dalyvauti veiksmuose, kurie atliekami su įtariamuoju bet kurie ikit. tyrimo veiksmai, kuriuose dalyvauja įtariamasis ar kurių atlikimą inicijuoja įtariamasis ar gynėjas; nėra gynėjui stebėt visus veiksmus (kratoje, apžiūroje). Turi teisę dalyvauti veiksmuose su įtariamuoju arba jei įtariamasis ar gynėjas inicijuoja t.t. veiksmą (jei inicijuoja prokuroras – įtariamasis apie tai dažniausiai nežino); 5) dalyvauti kituose įrodymų rinkimo veiksmuose, veiksmai nesusiję su įtariamuoju tiesiogiai. gynėjas turi prašyt leidimą dalyvauti veiksmuose (teismo ar prokuroro leidimas); 6) gynėjo tiesė aktyviai dalyvauti – gali savarankiškai rinkti duomenis gynybai, kai nereikia taikyti procesinės prievartos priemonių; gauti dokumentus informacijai (kalbėtis su asmenimis), apžiūrėti t.t. objektus, transporto priemones ar pan. kalbėjimasis su asmenimis – tai neformalus dalykas, negali priversti kalbėti grasindamas baudomis, gali kalbėti su potencialiais liudytojais. Tai nėra įrodymai. Taip gynėjas gauna informacijos ir gali perduoti teismui, jog yra reikšmingą informaciją žinantis asmuo. 7) Susipažinti su proceso veiksmų dokumentais 181 str. yra t..t ribojimai 111 str. 8) Pateikti prašymus ir pareikšti nušalinimus. Prašymai gali būti labai įvairūs- dėl tyrimo atlikimo veiksmų, leidimo susipažinti su informacija. Kiekvieną prašymą pareigūnai privalo svarstyti. Nušalinimai 57 str. – 61 str. – pareiškimo padarymas, kad kažkas procese yra neobjektyvus. 9) Apskųsti subjektų veiksmus ir sprendimus ir dalyvauti nagrinėjant skundus. 62 str. – 65 str. apskundimas ikit. tyrimo metu. Teismui vykstant ar pasibaigus: (1) apskundimas apel. tvarka; (2) apskundimas kasacine tvarka; (3) žemesniųjų teismų nutarčių apskundimas aukštesniems teismams (10d.) Pareigos. Šis BPK susistemino gynėjo pareigas. 1) panaudoti visas įst. nurodytas gynybos priemones daryti viską, kas naudinga įtariamajam/ kaltinamajam. visas aplinkybes išaiškinti, kurios teisina ar lengvina atsakomybę. Konsultuoti teisės kl; 2) atvykti nurodytu laiku. Jei kviečiamas – turi eiti. Priešingu atveju galima skirti baudą, išskyrus svarbias priežastis 37 str.; 3) laikytis nustatytos tvarkos, t.t. veiksmo atlikimo tvarkos, paklūsti reikalavimams; 4) saugoti profesinę paslaptį. Gynėjas sužinojęs ginamojo gyvenimo aplinkybes, negali jų viešinti, atsakingas prieš klientą. Taip pat negali sakyt ikit. tyrimo medžiagos. 17 7str. bendras p-as; 5) neatsisakyti ginti asmens, kurį jau apsiėmė ginti. Ginamasis turi teisę bet kada atsisakyti, o gynėjas negali. Jei apsiima –tai ir lydi asmenį iki galo (nors gali ir susitarti dėl gynybos iki t.t. stadijos). Išskyrus 61 str. 1d. – jei yra t.t. aplinkybės, iš kurių matome, kad negali būti gynėju objektyviai, arba jei turi giminystės ryšių su pareigūnais, ar jau anksčiau dalyvavo procese; 6) nenaudoti neteisėtų gynybos priemonių, o išnaudot visas teisines priemones. Negali klastoti dokumentų, negąsdinti liudytojų. Jei šios pareigos nevykdo, galima nušalinti nuo dalyvavimo procese 117 str. (naujovė BPK). Toks nušalinimas yra skundžiamas (nušalina prokuroras, teismas). Turi būti rimtas pagrindas. Kvietimas, paskyrimas, pakeitimas, atsisakymas. Gynėjo kvietimas 50 str. – ginamojo teisė kviestis norimą gynėją. Pareigūnų pareiga paaiškinti įtariamajam, kad jis turi šią teisę (nuo pat pirmos apklausos ar sulaikymo). Apie teisės išaiškinimą surašytas protokolas. Kvietimas – ginamojo pasirinkimas. Gynėją gal pakviesti ir atstovai pagal įst., arba kiti, kuriems gynėjas pavedė tai padaryti. Gynėjo paskyrimas. Gynėją procese dalyvauti kviečia valstybės subjektai. Gynėjas skiriamas tada, kai pats įtariamasis/ kaltinamasis nesugeba pasikviesti gynėjo (lėšų problema ar kt.), bet nori – 5 str. 3d. Už gynėją tokiais atvejais moka valstybė – valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įst. ir kiti Vyriausybės nutarimai. Geras bus gynėjas tas, kurį valstybė suras, į konkrečius norus neatsižvelgiama. Jei jau paskyrė valstybė advokatą, negali kviestis dar kito (iš savo lėšų) – dviejų neturės – atsisakoma iš valstybės lėšų gynėjo. Gynėjo pakeitimas. 2 situacijos: 1) gynėjas gali būti keičiamas įtariamajam ar kaltinamojo iniciatyva; 2) galimybė gynėją ikit. tyrimo pareigūno, prokuroro, teismo sprendimu: • kai gynėjas negali daugiau nei 3d. iš eilės dalyvauti procese (procesas vilkinamas); • kai įtariamojo/ kaltinamojo gynėjas negali per 6 val. atvykti į apklausą arba kai sprendžiamas kl. dėl suėmimo. Tai nėra pareigos, tai yra galimybė – kaip pareigūnas, prokuroras ar teismas nuspręs, taip ir bus. Galimybės keist gynėją reikia naudotis saikingai, nes naujam atėjusiam gynėjui irgi reikia laiko pasiruošti, susipažinti su byla. Kas bus kitas gynėjas, pirmiausia klausiama įtariamojo/ kaltinamojo. Jei greit nespėsi susirast gynėjo – pareigūnas, prokuroras ar teismas skiria gynėją savo nuožiūra, nes turint įtariamąjį reikia apklausti greitai (per 6val.). Gynėjo atsisakymas 52 str. (2d. pakeista) Galima atsisakyti bet kuriame etape. Išskyrus, kai kaltinamasis yra pabėgęs į užsienį ir vengia atvykti į procesą. Galima tęst procesą be gynėjo. Gynėjo atsisakymas turi būti savanoriškas, be jokios apgaulės. Jei atsisako gynėjo – teisė bet kada turėti kitą gynėja išlieka, apribojimų nėra.jei atsisakoma gynėjo – reikia fiksuoti – surašyti protokolą. T.t. specifika, kai gynėjo atsisako asmenys, kurių teisės gintis suvaržytos: • nepilnametis; • neregys, kurčiasis, nebylys; • su t..t fiziniais, psichiniais trūkumais; • kai nemoka proceso kalbos; • kai yra kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu ir kt. Šiais atvejais yra neprivalomas atsisakymas – gali nepaisyti atsisakymo. Praktikoje išvis atsisakyt negali – būtina gynyba. Esant normaliems atvejams, atsisakymą pareigūnai iškart priima, motyvai nesvarbūs. Būtinas gynėjo dalyvavimas. Šiaip gynėjas dalyvauja, kai jį kviečia ginamasis ar jei jis nori – kviečia valstybė. Tačiau yra atvejų, kai kviečiamas gynėjas būtinai: 1) įtariamasis/ kaltinamasis yra nepilnametis; 2) neregys, kurčiasis, nebylys;su t..t fiziniais, psichiniais trūkumais; 3) nemoka proceso kalbos; 4) kai yra įtariamųjų ar kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimas, jei bent vienas turi gynėją. Byloje yra keli įtariamieji ar kaltinamieji; 5) jei gresia laisvės atėmimas iki gyvos galvos; 6) nagrinėjant bylas kaltinamajam nedalyvaujant 32 str. kaltinamasis yra užsienyje ie vengia atvykti į procesą; 7) kai kaltinamasis ar įtariamasis yra suimtas (taikoma kardomoji priemonė). Tai yra naujovė; 8) kai sprendžiamas ekstradicijos kl. arba perdavimo tarptautiniam baudžiamajam teismui. 51 str. 3d. – galima pripažinti būtiną gynėjo dalyvavimą ir kitais atvejais, jei įtariamojo/ kaltinamojo teisės nebūtų tinkamai ginamos. Jei pats pasikvietė –viskas tvarkoje. Jei pats nesikviečia – neklausus ginamojo noro yra kviečiamas. Teikiama valstybės finansuojama teisinė sistema pagalba. Nušalinimai. Visi subjektai turi teisę siekti, kad jų byla būtų nagrinėjama objektyviai. Nušalinimas – galimybė pasiekti, kad pareigūnas galintis būti neobjektyvus, nedalyvautų procese ar tam tikroje proceso stadijoje, kad neįtakotų priimtų sprendimų. Tai BP institutas, turint garantuoti, kad nagrinėjant bylą įtakos sprendimo priėmimui neturėtų suinteresuoti bylos baigtimi subjektai. Glaudžiai susiję su nešališkumo p-u. nešališkumas – pirmiausia taikoma teismui, po t ir kitiems subjektams. Nušalint galima 57 str. 2d., juos galima skirstyt į 2 grupes: 1) valstybės pareigūnai; ikit. tyrimo pareigūnai, teisėjas, prokuroras. 2) asmenys padedantys tirti ir nagrinėti bylą. Posėdžio sekretorius, vertėjas, specialistas. Advokatas irgi gali būti nušalintas – bet kita tvarka. Nušalinti turi teisę 37 str.1d.: Įtariamasis; Kaltinamasis; Nuteistasis/ išteisintasis; Gynėjas; Prokuroras; Nukentėjusysis; (skirtumas nuo SBPK). Privatus kaltintojas; Civ.ieškovas/ atsakovas; atstovai. Vienu požiūriu tai yra proceso institutas, kitu dalyvio teisė. kiekvienu atveju iškilus nušalinimo kl. Tai turi būti apsvarstoma. Bet paminėtina, kad teismo nušalinimas galimas tik tuomet, kai išaiškinta ši teisė. Nusišalinimas. Paties proceso subjekto veiksmas, kai jis mano, jog yra šališkų aplinkybių. Taip pat prokuroras ir pareigūnai gali pareikšti nušalinimą, bet geriau iškart pačiam asmeniui pasisakyt dėl suinteresuotumo. Tai turi būti daroma objektyviai – rimtas pagrindas. Ribojimas – teisėjams galioja papildoma taisyklė – 59 str. 4d. – teisėjo nusišalinimą turi patvirtinti teismo pirmininkas ar baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas. Nušalinimo pagrindai. 57 str. 1d. nurodyti asmenys reiškia nušalinimus. Nušalinimai gali būti esant pagrindams- 58 str. 1d. bendri pagrindai visiems, pagal kuriuos galima nušalint: 1) turėjimas procese dviejų procesinių statusų; pvz. prokuroras toje pačioje byloje yra ir nukentėjusysis / liudytojas. Vienas asmuo gali turėti vieną vaidmenį: 2) proceso subjektų tarpusavio šeimyniniai ar giminystės ryšiai (pvz. teisėjas negali būti pusbrolis kaltinamajam). apie giminystę kalbama plačiau nei kituose str. (artimi giminaičiai). Kalbant apie nušalinimą BPK nepasako kiek plačiai traktuojami giminės – protingumo p-as.; 3) proceso subjektų, jų šeimos narių ar giminaičių suinteresuotumas bylos baigtimi; 4) kitos aplinkybės, keliančios abejonių asmens nešališkumu. Yra papildomos taisyklės, atskiriems subjektams 58 str. 2d. – teisėjams (6 punktas). Tas pats teisėjas negali dukart spręsti tą pačią bylą, jei buvo gynėjas ir tampa teisėju. Be teisėjo yra spec. taisyklės 58 str. 3d. vertėjo, eksperto ir specialisto nušalinimui – kai yra nekompetentingi. Procedūra. Pagal stadijas: 60 str. – nušalinimo kl. ikit. tyrimo metu; 59 str. – prasidėjus teismo procesui. Ikit. tyrimo metu. Teisę nušalinti turi pareigūnai, valstybės subjektai: 1) nušalinimas vertėjui, ekspertui, specialistui – kl. sprendžia ikit. tyrimo pareigūnas ar prokuroras; 2) jei nušalinimas reiškiamas ikit. tyrimo pareigūnui – sprendžia prokuroras; 3) jei prokuroras nešališkas, sprendžia ikit. tyrimo teisėjas. 4) Ikit. tyrimo teisėjas – apyl. teismo pirmininkas. Nušalinimas turi būti reiškiamas raštu. Reglamentuoti ir terminai: - dėl vertėjo, eksperto ir specialisto nušalinimo nusprendžiamas per įmanomai trumpiausią laiką. Dėl ikit. tyrimo teisėjo ar prokuroro – raštas; - dėl nušalinimo pateikiamas tiesiogiai tam pačiam pareigūnui, kurį nori nušalint. Šis per 1d. turi perduot kompetentingam spręsti šį kl. asmeniui, kuris turi išspręsti per 2d. jei nušalinimas atmetamas – priimamas nutarimas ( jei teismas – nutartis). Nušalinimas teisme - visose stadijoje galimas. BPK labiausiai orientuotas į I instanciją, bet ta pati tvarka galioja visoms teismo stadijoms. Nušalinimas galimas tol, kol nepradedamas įrodymų tyrimas (proceso dalyvių skatinimas iškart reikšti nušalinimus). Tik išimtinais atvejais, kai pagrindą sužino vėliau galimas nušalinimas it vėlesniuose etapuose. Visus nušalinimus sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Teisėjų ir kitų subjektų nušalinimas: Vertėjus, ekspertus, specialistus ar prokurorus – sprendžia teismas balsų dauguma (jei kolegija) ar vienasmeniškai, nebūtina eit į pasitarimų kambarį…jei teisėjui ar teisėjų kolegijai – sprendimas priimamas pasitarimų kambaryje: 1) jei nušalinimas reiškiamas vienam teisėjui – kl. išsprendžia pats teisėjas (turi teisę padaryt pareiškimą dėl nušalinimo. Teisėjas pats tinkamai įvertina aplinkybes, neužvilkinti procedūros; 2) jei bylą nagrinėja kolegija – teisėjas, kuriam reiškiamas nušalinimas, nedalyvauja. Balsų pasiskirstymo po lygiai atveju – teisėjas nušalinamas; 3) jei nušalinimas reiškiamas visai kolegijai ar keliems teisėjams – sprendžia visa kolegija. Teisėjai, kuriems reiškiamas nušalinimas, turi teisę pasisakyti, paaiškinti. Advokato nušalinimas. 61 str. advokato ar advokato padėjėjo nušalinimas – spec. taisyklės. Advokatas vykdo gynybos f-ją ir siekia palankaus rezultato teisėtomis priemonėmis. Advokatas irgi turi t.t. pareigas, yra advokato etikos taisyklės, veikos ribos. T. t. pagrindams esant, advokatas negali vykdyti savo pareigų: 1) toje pačioje byloje negali teikt pagalbos asmenis, kurių tarpusavio interesai prieštarauja; 2) gynėjas ar atstovas negali dalyvauti byloje, jei anksčiau byloje turėjo kitą statusą: teisėjas, prokuroras, ekspertas, specialistas, vertėjas, pareigūnas; 3) negali dalyvauti byloje, kai tiriant ar nagrinėjant bylą kiti pareigūnai (ikit. tyrimo pareigūnas/ teisėjas, prokuroras) yra jo giminės. Advokatūros įst. – papildomi pagrindai: 1) negali atstovauti ar ginti teisme, kur dirba jo giminaičiai; 2) negali atstovauti ar ginti byloje prieš savo šeimos narius (tėvus, sutuoktinį, brolį, seserį); 3) atstovauti ir ginti teisme, kuriame jis dirbo tris metus. Buvo kreiptasi į LRKT dėl (1) pagrindo – K-jai neprieštarauja. Rengiamas naujas advokatūros įst. Apskundimas ikit. tyrimo metu. Teisę pateikti skundus turi visi dalyviai. Vėlesnės proceso stadijos turi spec. procedūras (apel., kasacija, 10 d. taisyklės) 62 – 65 str. apskundimas reikalingas tam, kad nenukentėtų proceso interesai, reikalinga galimybė gintis, pataisyti klaidas pareigūnų veiksmuose.Tikslas – ginti žmogaus teises ir užtikrinti tinkamą procesą. Galima apskųsti proceso veiksmus ir nutarimus (jei pvz. pareigūnas keikiasi- negalima apskųsti – tai ne procesas). • ikit. tyrimo pareigūno proc. veiksmų ir nutarimų apskundimas. Skundas paduodamas ikti. tyrimui vadovaujančiam ir šio pareigūno veiksmus kontroliuojančiam prokurorui.jei prokuroras nepatenkina – ikit. tyrimo teisėjui. Skundo pateikimas: tiesiogiai prokurorui ar per pareigūną, kuri skundžiama. Skundo forma: raštu, žodžiu (rašomas protokolas). Jei skundžiama ikit. tyrimo pareigūnui tiesiogiai – šis per 1d. skundą perduoda prokurorui su savo paaiškinimais – prokuroras nagrinėja 5d. • prokuroro veiksmų apskundimas 63 str. dvigubas apskundimas – iš pradžių aukštesniam prokurorui ( sąvoka – prokuratūros įst. 15 str.), po to – ikit. tyrimo teisėjui. Terminai tie patys – iškart perduodama, sprendimas priimamas per 5d. terminas gali būti skaičiuojamas nuo skundo ir jam reiškiamos išnagrinėti medžiagos gavimo. Šių pareigūnų veiksmų ar nutarimų apskundimas nesustabdo proceso veiksmų ar nutarimų. Nebent tiriantis pareigūnas nustato kitaip. 65 str. 3d. gali būti numatyta kita tvarka, pvz. 130 str. Taigi ikit. tyrimo pareigūno – prokuroro – dviguba galimybė apskųsti. • ikit. tyrimo teisėjo veiksmų apskundimas. Skundžiamas apyl. teismo pirmininkui (t.t. niuansas, kad skundžiama tame pačiame teisme, o ne aukštesniajai instancijoje). Terminas – 5d. nuo skundo gavimo. Nagrinėjant skundą gali dalyvauti prokuroras, gynėjas, skundą padavęs asmuo. Procesinės prievartos priemonės. Sąvoka ir sistema. Jos padeda įgyvendint pagrindinius tikslus: Greitai, išsamiai atskleist nusikalstamas veikas; Tinkamai pritaikyti įst. (nubausti tik kaltus). Sąvokos požymiai apibūdinami pagal jos sistemoje esančių kardomųjų ir kitų procesinių priemonių tikslus ir turinį. Sąvoka susideda iš dviejų blokų požymių visumos: - Kardomosios priemonės sąvokos požymių; - Kitų procesinių priemonių. Pagrindinis kardomosios priemonės tikslas – siekimas užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdymą atlikti ikit. tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir vykdyti teismo nuosprendį. Kardomosiomis priemonėmis siekiama užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Kitų procesinių prievartos priemonių paskirtis: 1) proceso eigos užtikrinimas (ikit. tyrimas ir bylos nagrinėjimas teisme); 2) proceso metu ikit. tyrimo duomenų, reikalingų nusikalstamai veikai tirti, rinkimas. Procesinės prievartos priemonės – tokios procesinės poveikio priemonės, kurios užtikrina tinkamą BP eigą, padeda surinkti duomenis, reikšmingus baudžiamosios bylos ištyrimui ir jos išnagrinėjimui teisme, taip pat užtikrina netrukdomą nuosprendžio vykdymą. Sistema susideda iš 2 blokų: - kardomosios priemonės; - kitos procesinės prievartos priemonės. Kardomosios priemonės. Sąvoka ir tikslai. Sąvoka apibrėžiama per tikslų prizmę – t..y griežčiausios prievartos priemonės, kurias pagal savo statusą ar kompetenciją skiria prokuroras, ikit. tyrimo teisėjas ar teismas. Procesiniai tikslai: 1)

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!